Naujoji sostinė vadinsis Nusantara, išvertus iš indoneziečių kalbos tai reiškia „archipelagas“. Miestą indoneziečiams teks faktiškai tiesiogine prasme perplukdyti per Javos jūrą.
Pasirinko ir saugią, ir patogiai pasiekiamą vietą
Kalimantano saloje taip taip yra įsikūrusi ir Brunėjaus karalystė – kitas šios salos pavadinimas ir yra Borneo. Tai yra trečia pagal dydį sala pasaulyje, kurios plotas yra 743 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Šalies prezidento Joko Widodo teigimu, šis regionas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Kalimantanas yra ne toks pažeidžiamas ugnikalnių, cunamių, vulkanų išsiveržimų ir kitų stichinių nelaimių, kaip kitos Indonezijos salos.
Šios salos pasirinkimą nulėmė ir netolimas atstumas nuo Džakartos, vos kelios valandos skrydžio. Netoliese yra ir administracinis Rytų Kalimantano provincijos centras Samarinda, uostas Balikpapanas.
„Strategiškai tai patogiausia vieta – įsikūrusi viduryje Indonezijos ir arti kitų didžiųjų miestų. Džakartai dabar tenka milžiniškas krūvis, nes tai yra ir administracinis, verslo, finansų bei prekybos centras“, – aiškino J. Widodo.
Ne tik gresiantis užtvindymas
Džakartoje gyvena daugiau nei 10,5 mln. žmonių, o Džakartos metropolinėje zonoje arba Didžiojoje Džakartoje, kurią apjungia ir aplinkiniai miestai, – daugiau nei 30 mln. Tai yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų rajonų pasaulyje. „Oxfords Economics“ prognozuoja, kad iki 2030-ųjų taps dar tankiau apgyvendintu su 37 mln. gyventojų.
Dabartinė šalies sostinė yra pripažinta greičiausiai pasaulyje skęstančia. Šalies valdžia tikisi, kad sostinės perkėlimas į naują vietą padės sumažinti ekologinį spaudimą pačiai valstybei.
Skaičiai yra išties įspūdingi – per paskutinius 10 metų šiaurinė miesto dalis jau paniro po vandeniu 2,5 metro, o dalyje miesto ir toliau skęsta 25 centimetrų per metus greičiu. Mokslininkai nustatė, kad jau iki 2050-ųjų net 95 proc. miesto gali atsidurti po vandeniu.
Viena iš pagrindinių Džakartos panirimo po vandeniu priežastis – miestas pastatytas ant pelkėtos vietovės, netoli jūra į kurią į teka 13 per miestą tekančių upių. Dėl šių faktorių megapolį nuolat tvindo potvyniai, sekantys po gausių liūčių.
Indonezijos valdžia taip pat tiksi sumažinti Javos salos apkrovą. „Uber“ ir „Boston Consulting Group“ tyrimas parodė, kad vairuotojai Džakartoje kamščiuose praleidžia vidutiniškai 22 dienas per metus.
Dabar šioje saloje gyvena apie 60 proc. šalies gyventojų – 145 mln. žmonių. Būtent todėl valstybės sostinės gatvėse kamščiai yra jau seniai tapę nuolatine rutina. Valdžia, perkeldama dalį regiono gyventojų į kitą vietovę, tikisi sumažinti ir šias problemas.
Indonezijos valdžia taip pat planuoja sumažinti socialinės nelygybės ir skurdo lygį šalyje. Ekonominis pagrindas šioje valstybėje yra sukoncentruotas būtent Džakartoje, todėl administracijos ir dalies gamybos perkėlimas į kitą salą padės sukurti darbo vietas ir pagerinti sąlygas darbuotojams. Valdžios ir administracijos funkcijas bus perkeltos į Kalimantano uostą, o Džakarta ir toliau turėtų likti verslo bei finansų centru.
Nerimas dėl tokių pokyčių: nepatenkinti dėl žalos gamtai
Norint įkurdinti sostinę naujoje vietoje šalies valdžia paruošė 256 tūkst. hektarų vietą. Aplinkosaugininkų teigimu, gyventojų antplūdis į naują vietą gali ne tik padidinti užterštumą, bet ir išnaikinti tropikus, kuriuose gyvena ir orangutangai, malajiniai lokiai ir ilganosės beždžionės. Indonezijos valdžia į tokią kritiką atsako, kad naujas miestas niekaip nepaveiks tenykštės ekosistemos.
Nepatenkinti ir Kalimantono vietos gyventojai, kurie yra tikri, kad daugelį kaimų ir gyvenviečių tiesiog sunaikins. Žmonių namelius sugriaus, o jų pagrindinis uždarbio šaltinis – prekyba vaisiais – naujojoje sostinėje niekam nebebus reikalingas.
