Dėka augančių naftos bei dujų kainų praturtėjusi Rusija negaili dešimčių milijonų dolerių savo įvaizdžiui Vakarų pasaulio akyse formuoti. Kas tai – gerai suplanuota viešųjų ryšių akcija ar betikslis pinigų švaistymas, bandantis paslėpti į autoritarizmą grimztančios valstybės ydas.
Investuojami milijonai
Kai 2004 metais Svetlana Mironiuk tapo Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ generaline direktore, ji suprato, kad kadaise globaliniu sovietinės propagandos ruporu buvusios agentūros, įpėdinė baigia nusigaluoti, rašo „Washington Post“.
Kai kurie agentūros darbuotojai vis dar naudojosi komunistinių laikų spausdinimo mašinėlėmis. Agentūra užsienyje leido tik vieną laikraštį. Kaip teigiama, „Sputinik“ buvo leidžiamas Didžiojoje Britanijoje, tačiau N. Mironiuk teigia, kad ji jokių įrodymų, jog leidinys iš tikrųjų buvo spausdinamas neturinti. Milžiniškose „RIA Novosti“ patalpose ėmė kurtis kelionių agentai, dantistai bei kitas paslaugas teikiančios įmonės. N. Mironiuk teigia, kad tuo metu agentūros situacija buvo kritiška.
Tačiau vaizdas šiandien yra visiškai pasikeitęs. Naujai suremontuotose patalpose agentūros darbuotojai gali džiaugtis naujausiomis technologijomis prikimštu naujienų kambariu. Tarptautinei bendruomenei naujienas ruošia 300 žurnalistų. „RIA Novosti“ renesansas simbolizuoja Kremliaus norą pakeisti savo šalies įvaizdį ir pristatyti Rusiją kaip valstybę su klestinčia ekonomika bei besivystančia demokratija. Agentūra stengiasi pateikti naujienas, kurios iš esmės paneigtų tai, ką tiek Kremlius, tiek dauguma rusų laiko neteisingu bei perdėtu Vakarų pamokslavimu bei Rusijos demonizavimu.
Dėka augančių naftos bei dujų kainų savo biudžetą pripildęs Kremlius negaili dešimčių milijonų dolerių įvairioms viešosios diplomatijos strategijoms remti. Kuriamos naujos žiniasklaidos priemonės, kurių pagrindinis tikslas informuoti audienciją Vakaruose, taipogi siekiama pasaulyje platinti rusų kalbą bei kultūrą. Rengiamos konferencijos, į kurias kviečiami įtakingi asmenys, formuojantys Vakarų gyventojų nuomonę. Taip esą bandoma jiems pristatyti teigiamas Rusijos gyvenimo puses. Be to, remiamas nevyriausybinių organizacijų kūrimasis Vakarų valstybių sostinėse. Tos organizacijos dažniausiai užsiima tuo, kad ieško priekabių prie vakarietiškos politinės sistemos, kuri esą nėra tokia demokratiška, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Taip dalinai pateisinamas „suverenios rusiškos demokratijos veikimas“.
Dėmesys viešiesiems ryšiams
Kremlius pasisamdė JAV viešųjų ryšių gigantus „Ketchum Inc“, kad šie padėtų Vyriausybei papasakoti jos istoriją apie ekonominį augimą bei piliečiams atsiveriančias galimybes. „Ketchum Inc.“ Su Rusija bendradarbiauti pradėjo dar 2006 metais, kai Sankt Peterburge buvo rengiamas G-8 susitikimas. Kremliaus viešųjų ryšių kampanija atspindi, kad tiek Rusijos Vyriausybė, tiek visuomenė atgauna pasitikėjimą savimi ir vis labiau persiima įsitikinimu, kad Rusija yra globalinis žaidėjas, turintis pakankamą diplomatinį, karinį bei ekonominį svorį.
„Viskas susiję su įtaka“ – teigia Viačeslavas Nikonovas, ilgametis Kremliaus patarėjas, kuris dabar vadovauja organizacijai „Russki Mir“, platinančiai rusų kalbą pasaulyje. Ši organizacija kasmet iš Kremliaus gauna apie 20 mln. dolerių.
Netrūksta skeptikų
Tačiau tokia Kremliaus politika kai kurių analitikų yra vertinama skeptiškai. Jie teigia, kad jokie pinigai nepadės pakeisti ar bent sušvelninti Vakarų požiūrio į Vladimiro Putino vykdytą valdžios centralizaciją bei politinės konkurencijos naikinimą.
„Jei jūs norėtumėte per viešuosius ryšius pagerinti Rusijos įvaizdį Vakaruose, tuomet pirmas patarimas būtų toks: neareštuokite Garrio Kasparovo, leiskite Michailui Kasjanovui dalyvauti prezidento rinkimuose. Tačiau Rusijos žingsniai rodo blogus viešuosius ryšius ir, turėčiau pridurti, blogą politiką. Viso to nekompensuos nei kontraktai su „Ketchum Inc.“, nei televizijos tinklai, nei milžiniški pinigai“ – teigia Stanfordo universiteto profesorius Michaelas McFaulas, kuris yra ir Baracko Obamos rinkiminės kampanijos patarėjas.
Naujienų kanalas „Russia Today“, sukurtas 2005 metų balandį, naujienas transliuoja anglų bei arabų kalbomis, o dabar galvoja prie jų pridėti ir ispanų kalbą. Iš pirmo žvilgsnio šis kanalas gali pasirodyti tarsi rusiška CNN ar BBC versija, tačiau, pažvelgus iš arčiau, pastebima, kad tai tėra be atodūsio Kremlių aukštinanti ir jam pataikaujanti naujienų televizija. V. Nikonovas teigia, kad šis naujienų kanalas yra pernelyg mėgėjiškas ir apgailestauja, kad kartais milijonai yra leidžiami tiesiog nesąmonėms.
„Washington Post“ norėjo atlikti interviu su „Russia Today“ vyriausiąja redaktore, tačiau ji atsisakė kalbėtis, jei po interviu negalės peržiūrėti ir pataisyti ar panaikinti, t.y. cenzūruoti, savo atsakymų. Interviu buvo atšauktas.
Kitiems sekasi geriau
Tiesa, kitoms žiniasklaidos priemonėms sekasi kiek geriau. Štai oficialus Vyriausybės laikraštis „Rossiskaja Gazeta“ gaunamus milijonus naudoja tam, kad sumokėtų už Indijos, Didžiosios Britanijos, Bulgarijos bei JAV laikraščiuose leidžiamus specialius priedus apie Rusiją. Specialius priedus planuojama leisti ir kai kuriose Azijos valstybėse, o taipogi Vakarų Europos šalyse, tarp jų ir Prancūzijoje bei Vokietijoje.
Nors prieduose dažniausiai nekalbama apie politiką, o veikiau pateikiamas lengvo pobūdžio turinys apie Kalėdas Rusijoje ar šios šalies teniso žvaigždes, tačiau „Slate“ žurnalo kritikas Jackas Shaferis, apibūdindamas „The Post“ išspausdintą priedą apie Rusiją, teigė, kad iš už viso to vis dar slypi „kruvina raudona tonų neskiriančio sovietų propagandisto širdis“.
Keliaklupsčiauja ne visi
Tačiau ne visi žiniasklaidos atstovai linkę keliaklupsčiauti prieš režimą. Štai interneto svetainė „Russiaprofile.org“ susilaukia pagyrų ir iš Vakarų analitikų. Joje anglų kalba galima pasiskaityti įžvalgių komentarų, pristatančių įvairiausias nuomones, kurios kartais būna netgi ganėtinai priešiškos Kremliaus atžvilgiu. Interneto svetainės vyriausiasis redaktorius teigia, kad svetainei padeda tai, jog ji yra ganėtinai maža, be to, publikuojama anglų kalba ir tikriausiai nepatenka į kai kurių itin uoliai žiniasklaidą stebinčių ir cenzūruojančių žmonių radarą.
Kai kurie Rusijos opozicijos nariai yra kviečiami renginį, kuris vadinamas „Valdajaus diskusijų klubu“. Į jį kviečiamas ir buvęs nepriklausomas Dūmos deputatas Vladimiras Ryžkovas, kuris itin retai gauna galimybę pasirodyti valstybės kontroliuojamų televizijos kanalų ekrane. Diskusijų klubo vaidmenį V. Ryžkovas prilygino eksportui gaminamai degtinei, kuri tinkama užsienio vartojimui, o ne vietinei audiencijai. Klubo susitikimai kasmet vainikuojami galimybės tiesiogiai užduoti klausimus V. Putinui. Visa tai tampa dar viena puikia viešųjų ryšių akcija.
