Švedijos mokslininkai, stebėję beveik 250 tūkst. britų, teigė, kad jų išvados „neturėtų kelti nerimo“. Priešingai, tai turėtų būti „priminimas, kad miegas atlieka svarbų vaidmenį sveikatai“.
Tyrimo autorius Upsalos universiteto (Švedijoje) miego tyrėjas, daktaras Christianas Benedictas sakė: „Apskritai rekomenduoju miegui teikti pirmenybę. Nors suprantu, kad tai ne visada įmanoma, ypač pavyzdžiui, keturių paauglių tėvams“.
Sveika mityba nepadės išvengti padidėjusios 2 tipo diabeto rizikos
Nors mokslininkai nustatė, kad sveika mityba negali neutralizuoti miego trūkumo keliamos rizikos, jie pripažino, kad žmonės, kurie miega rekomenduojamas 7–9 valandas, „linkę vartoti mažiau cukraus ir mažiau kalorijų“.
Daktaras C. Benedictas sakė, kad tai „greičiausiai prisideda prie geresnės ilgalaikės medžiagų apykaitos sveikatos“.
Jis pridūrė, kad kiti veiksniai, galintys padidinti 2 tipo diabeto riziką prastai miegantiems žmonėms, yra sėslus gyvenimo būdas.
Daktarė Lucy Chambers, „Diabetes UK“ mokslinių tyrimų komunikacijos skyriaus vadovė, sakė: „Nėra vieno dalyko, kuris sukeltų 2 tipo diabetą“.
Genetika, amžius ir kūno svoris yra gerai žinomi veiksniai, tačiau netinkamas miegas dažnai yra nepakankamai pripažįstamas veiksnys.
Šis tyrimas rodo, kad vien sveika mityba nepadės išvengti padidėjusios 2 tipo diabeto rizikos, ir primena, kad mityba, fiziniai pratimai ir miegas yra esminiai geros sveikatos komponentai.
Kitais tyrimais miego trūkumas siejamas su didesne padidėjusio kraujospūdžio, širdies ligų ir net insulto rizika.
Mityba – labai svarbu, tačiau svarbiausia – kokybiškas miegas
Tyrime dalyvavusių britų buvo klausiama apie jų miego režimą ir mitybos įpročius, įskaitant perdirbtos mėsos, žuvies ir daržovių vartojimą.
Sveika mityba buvo apibrėžiama kaip mažiau nei dviejų neperdirbtos raudonos mėsos porcijų per savaitę arba mažiau nei dviejų perdirbtos mėsos porcijų per savaitę suvartojimas.
Taip pat reikėjo suvalgyti keturis ar daugiau valgomųjų šaukštų daržovių per dieną, du ar daugiau vaisių per dieną ir dvi ar daugiau žuvies produktų porcijų per savaitę.
Per 12 metų stebėjimo laikotarpį 2 tipo diabetas buvo diagnozuotas 7 905 britams.
Rezultatai parodė, kad sveikiausiai besimaitinantys savanoriai turėjo 25 proc. mažesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu.
Tačiau žurnale „JAMA Network“ daktaras C. Benedictas su kolegomis teigė, kad ryšys tarp miego trūkumo ir antrojo tipo diabeto „išliko net ir sveikos mitybos besilaikantiems asmenims“.
Britai, kurie kiekvieną naktį miegodavo 3–4 valandas, 41 proc. dažniau sirgo šia liga, palyginti su tais, kurie miegodavo „normaliai“ (7–8 valandas).
Tuo tarpu penkias valandas kiekvieną naktį miegojusių britų rizika susirgti šia liga buvo 16 proc. didesnė.
Tarp dalyvių, kurie nurodė normalią miego trukmę, ir tų, kurie miegojo šešias valandas, nebuvo „statistiškai reikšmingo skirtumo“.
Tyrėjai atsižvelgė į veiksnius, galėjusius iškreipti rezultatus, įskaitant svorį, rūkymo statusą, antidepresantų vartojimą ir aktyvumo lygį.
Jie teigė, kad reikia tolesnių tyrimų, kad būtų galima suprasti, kodėl miego trūkumas susijęs su didesne diabeto rizika.
Tačiau mokslininkai pridūrė: „Didelis trumpai miegančių asmenų paplitimas gali prisidėti prie prognozuojamo 2 tipo diabeto paplitimo didėjimo pasaulyje“.
Kada susergama 2 tipo diabetu ir kokie simptomai gali pasireikšti?
Antrojo tipo diabetu susergama, kai organizmas negamina pakankamai insulino arba gaminamas insulinas veikia netinkamai. Šis hormonas reikalingas cukraus kiekiui kraujyje mažinti.
Ilgainiui padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti širdies priepuolius ir insultą, taip pat akių, inkstų ir pėdų problemas.
Sergantiesiems 2 tipo diabetu gali tekti iš pagrindų keisti mitybą, kasdien vartoti vaistus ir reguliariai tikrintis.
Nors daugelis žmonių nesusiduria su jokiais ligos požymiais, tačiau įprastai 2 tipo cukrinio diabeto simptomai yra šie:
- Pernelyg didelis troškulys;
- Alkio jausmas;
- Svorio mažėjimas;
- Odos niežėjimas;
- Nuovargis ir silpnumas;
- Regos sutrikimai;
- Aukštas kraujospūdis;
- Poreikis dažniau šlapintis (dažniau nei 4–7 kartus per parą);
- Lėtai gyjančios žaizdos;
- Dažnos grybelinės infekcijos;
- Kojų ir pėdų skausmas, tirpimas, išsivystantis dėl pažeistų nervų.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2021/22 m. Jungtinėje Karalystėje cukriniu diabetu sirgo beveik 4,3 mln. žmonių.
O dar 850 tūkst. žmonių serga diabetu ir visiškai apie tai nežino.
Maždaug 90 proc. diabeto atvejų sudaro antrojo tipo diabetas, kuris yra susijęs su nutukimu ir paprastai diagnozuojamas vidutiniame amžiuje, o ne pirmojo tipo diabetas – genetinė būklė, paprastai nustatoma ankstyvame amžiuje.
Kiek valandų per parą reikėtų miegoti?
- Ikimokyklinio amžiaus (3–5 metų): 10–13 val.
- Mokyklinio amžiaus (6–13 metų): 9–11 val.
- Paaugliai (14–17 metų): 8–10 val.
- Jaunimas (18–25 m.): 7–9 val.
- Suaugusieji (26–64 m.): 7–9 val.
- Vyresnio amžiaus suaugusieji (65 m. ir daugiau): 7–8 val.
Ką galite padaryti, kad pagerintumėte savo miego kokybę?
1) Valandą prieš miegą ribokite savo laiką prie ekrano
Mūsų kūnai turi vidinį „laikrodį“ smegenyse, kuris reguliuoja mūsų paros ritmą.
Mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir televizoriai skleidžia mėlyną šviesą, kuri siunčia signalus į smegenis ir neleidžia mums užmigti.
2) Spręskite savo „lenktyniaujančių minčių“ problemą
Prieš eidami miegoti skirkite 5–10 minučių, atsisėskite su užrašų knygele ir užsirašykite sąrašą visko, ką turite padaryti kitą dieną.
3) Venkite kofeino po 12 valandos
Jei po pietų ar vakare norite karšto gėrimo, rinkitės arbatą ar kavą be kofeino.
4) Miegamajame palaikykite vėsią temperatūrą
Miegamajame palaikykite maždaug 18 laipsnių temperatūrą. Pavasarį ir vasarą pabandykite miegoti atidarius miegamojo langą, kad sumažintumėte temperatūrą ir kambarys nuolat vėdintųsi.
5) Ribokite alkoholio vartojimą vakarais
Nors iš pradžių galite lengviau užmigti giliu miegu, vėliau naktį yra tikimybė dažnai prabusti ir apskritai prasčiau įmigti giliu miegu.
6) Vartokite vitaminą D
Vitaminas D yra svarbus kokybiško miego komponentas. Vitamino D galima plačiai įsigyti internetu ir daugumoje vaistinių.
Jei nesate tikri, ar jis tinkamas arba kiek jo reikia, kreipkitės patarimo į savo šeimos gydytoją.
7) Užtikrinkite pakankamą magnio ir cinko kiekį savo organizme
Daug magnio turintys maisto produktai yra špinatai, lapiniai kopūstai, avokadai, bananai, anakardžių riešutai ir įvairios sėklos.
Daug cinko turintys maisto produktai yra mėsa, austrės, krabai, sūris, virti lęšiai ir juodasis šokoladas (kuriame ne mažiau kaip 70 proc. kakavos).
