Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekijos ir Tadžikijos vadovai dalyvavo susitikime kurortiniame Čolponatos mieste Ysykelo ežero pakrantėje. Taip pat dalyvavo Turkmėnijos delegacija.
Šis aukšto lygio susitikimas įvyko po to, kai gegužę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) priėmė penkių Vidurinės Azijos šalių vadovus susitikimą Siane, Šiaurės Kinijoje.
Maskvos invazija į Ukrainą paskatino pasaulio galybes, tokias kaip Kinija ir Europos Sąjunga, siekti didesnio vaidmens Vidurinėje Azijoje, kur daug kas šiuo metu abejoja savo ilgalaikiais ryšiais su Rusija ir ieško ekonominių, diplomatinių ir strateginių garantijų kitur.
ES yra didžiausia paramos teikėja Vidurinėje Azijoje. 2014–2020 metais parama regionui sudarė 1,1 mlrd. eurų. Briuselis taip pat yra pagrindinis Vidurio Azijos šalių investicijų partneris; po ES eina Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija.
Šis vizitas yra antrasis Ch. Michelio apsilankymas šiame regione po to, kai praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir sukėlė nerimą Vidurinėje Azijoje bei Pietų Kaukaze.
Praėjusių metų spalį Ch. Michelis lankėsi kaimyniniame Kazachstane, kur vyko panašus viršūnių susitikimas.
Rusija tebėra pagrindinė regiono galybė, o Vidurinės Azijos šalys ne kartą buvo kritikuojamos už tai, kad padeda Maskvai apeiti Vakarų sankcijas, nors pačios tai neigia.
Be to, situacija regione išlieka nestabili – Kirgizijoje ir Tadžikistane vyksta kruvini susirėmimai, Kazachstane ir Uzbekistane pastaraisiais metais buvo malšinami sukilimai.
Kaimyninis Afganistanas, kurį kontroliuoja Talibanas, taip pat didina nestabilumą.