Mianmaro kariniai vadovai paskyrė oficialų asmenį, siekiant palaikyti ryšį su sulaikyta prodemokratine lydere Aung San Suu Kyi, tuo darydami nuolaidas Jungtinėms tautoms, - praneša „BBC“.
Atsargos generolas Aung Kyi, darbo ministro pavaduotojas, buvo paskirtas „tęsti bendravimą“ su opozicijos lydere.
Tuo tarpu patys Mianmaro gyventojai įtemptai laukia. O pasaulis vis dar bando įvertinti nuotaiką Mianmare po susidorojimo su prodemokratinėmis demonstracijomis. Užsienio žiniasklaidai, įskaitant ir „BBC“, uždrausta perduoti žinias iš Mianmaro, tačiau yra gaunami reportažai iš didžiausio miesto, Jangono.
Atsitiktiniam praeiviui Jangono miestas atrodo taip pat, kaip ir prieš demonstracijas. Tačiau saugumas vis dar labai sustiprintas – dažnai pasirodo kariniai sunkvežimiai, o svarbiausiose vietose vis dar budi kareiviai ir policija. Tuo tarpu vietiniai gyventojai stengiasi kuo labiau pasinerti į kasdieninį gyvenimą.
Dauguma parduotuvių ir šventyklų jau atidarytos, gatvės prekiautojai ir elgetos vėl savo vietose, o žmonės ir toliau keliauja perpildytais autobusais bei sėdi arbatos parduotuvėse, laukdami, kol praeis lietus.
Atrodo, kad praėjusios savaitės įvykiai – daugiatūkstantinis protestas ir trijų dienų kruvinas susidorojimas – vyko kažkada seniai.
Tačiau nuėjus į šonines gatves ar prakalbinus bet kurį praeivį iškart tampa aišku, kad nuotaika pasikeitusi. Žmonės yra išsigandę, bet jie labai supykę, kad chunta išdrįso pulti beginklius vienuolius, kad dauguma jų dabar kali, kad protestai ir vėl nieko neatnešė.
„Tikrai noriu, kad viskas pasikeistų, tačiau jie turi ginklus, o mes ne, todėl jie visada laimi“, - šnabžda greta sėdintis vyriškis.
Areštai vis dar tęsiasi, žmonės suimami vidurį nakties ir suvežami į didelius gerai saugomus pastatus miesto pakraštyje, neinformavus giminių.
Nežiūrint to, daug žmonių nusiteikę nepasiduoti ir imtis mažesnių būdų priešintis kariškiams. Viena moteris turi marškinėlius su užrašu „ginklams ne“. Vyras nutaręs nebepakelti akių į kareivius.
Jei areštų nepakaks įtikinti žmones nepradėti vėl protestuoti, vyriausybė visokiais būdais tikina atskalūnus gerai pagalvoti. Žiniasklaida užtvindyta kaltinimais, kad užsienio spauda meluoja, o „BBC“ kliūna ypač daug. Kareiviai griežtai verčia vykdyti vyriausybės paskelbtą komendanto valandą. Draudžiama susiburti net mažoms žmonių grupėms. Vieno liudininko teigimu, jis penktadienį kalbėjęsis su draugų grupe, kurių buvo apie 20, kai staiga pradėjo šaudyti kariškiai, dėl ko jiems teko bėgti.
Nuolat sklando gandai, kurių kariškiai nepaneigia, kad vienuolių protestui numalšinti buvo taip pat siųsta ir blogai pagarsėjusi provyriausybinių banditų gauja. Sakoma, kad ši grupė vis dar veikia, ieškodama tų, kurių pavardės yra kariškių sudarytame sąraše.
Daugeliui žmonių Mianmare ši situacija jau yra pažįstama. Yra aiškios paralelės su paskutiniais dideliais 1988-ųjų protestais, kai vyriausybės kariuomenė grubiai sutramdė prodemokratinius protestus ir tūkstančius žmonių uždarė į kalėjimus. Maždaug 3000 buvo nužudyta. Žuvusiųjų skaičius šį kartą yra žymiai mažesnis – liudytojų akimis, jų yra apie 40, tačiau labai sunku nustatyti tikslius keikius. Tačiau daug žmonių mano, kad blogiausia dar prieš akis. Nes nepaisant baimės, kuri kausto kiekvieną šio miesto dalį, išlieka ir tiek pat nepaklusnumo. Turintys drąsos sako, kad mianmariečiai ne išsigandę, o labai supykę ir kad protestai dar nesibaigė.
„Neįtikėtina, ką kariškiai padarė“, - sakė viena moteris. „1988 m. jie puolė civilius, o dabar jie puolė vienuolius. Tai blogiausia, ką jie galėjo padaryti. Negalime nustoti kovoję. Mums tiesiog reikia sugalvoti kitus protesto būdus.“
Už uždarų durų antivyriausybiniai veikėjai tikrai planuoja naujus veiksmus. Kol protestuotojų dauguma kol kas pasyvūs, nes suimti lyderiai, tačiau tai bus neilgai, - sakė vienas vyras.
Atrodo, kad dar nepasidavė ir vienuoliai. Šalies vienuolynai vis dar atsisakinėja priimti atnašas iš kariškių, ir tai labai simboliškas veiksmas tokioje giliai budistinėje šalyje. Pasak šaltinių, suimti vienuoliai atsisako nusirengti savo tradicinius apdarus ir daug yra paskelbusių bado streiką. Kai kuriose Jangono vietose žmonės saugo vienuolynus nuo naktinių armijos reidų. Kai kurie netgi pasiginklavę savadarbiais ginklais – laidynėmis ir strėlėmis iš dviračio stipinų.
Netgi dabar nedidelės demonstracijos vyksta įvairiose šalies vietose.
Akivaizdu, kad nepaisant didelių pastangų užgniaužti opoziciją, Mianmaro generolai turi klausti savęs ne „ar protestai atsinaujins“, o „kada atsinaujins“.
