Tyrimai su gyvūnais parodė, kad patelės, gimusios kartu su patinais, skiriasi nuo tų, kurių vadoje buvo vien patelės. Jei taip skiriasi ir žmonės, tai skirtumai turi būti subtilūs – tu negali pažiūrėti į moterį ir pasakyti, kad ji turi dvynį vyrą (retas mokslinio tikslumo atvejis „Žvaigždžių karuose“).
Neįtikėtinai išsami Skandinavijos šalių raštvedyba leido dr. Krzysztofui Karbownikui iš Šiaurės vakarų universiteto atlikti tyrimą. Kartu su Norvegijos mokslininkais K. Karbownikas ištyrė 13 717 dvynių, gimusių Norvegijoje 1967–1978 metais, gyvenimo pasiekimus.
Nacionalinės mokslų akademijos leidinyje K. Karbownikas skelbia, kad moterys, turinčios brolį dvynį, rečiau baigia vidurinę mokyklą ar universitetą, turi mažiau vaikų ir uždirba mažiau nei moterys, turinčios seseris dvynes. Skirtumai yra riboti – vidutiniškai apie 10 proc., tačiau pakankamai dideli, kad patvirtintų realų efektą.
K. Karbownikas taip pat svarstė, ar šis skirtumas atsirado augant kartu su to paties amžiaus broliu, ar jis atspindi prenatalinius (nėštumo) hormonus – teoriją, vadinamą dvynių testosterono perdavimo hipoteze.
Komanda ieškojo mergaičių, kurių dvyniai broliai mirė kūdikystėje. Net ir turint puikią sveikatos sistemą, Norvegijoje tuo metu tai buvo gana dažnas reiškinys. Todėl buvo patogu įsitikinti, kad šis skirtumas išsivysto įsčiose, kuriose augama kartu su vyriškosios lyties vaisiu, o ne jau gimus. Kita vertus, santykinis svoris gimimo metu neturėjo jokios įtakos rezultatams, o tai prieštaravo teorijoms apie dvynius vyrus, kurie gauna nepakankamai maistinių medžiagų.
Tyrime nebuvo nagrinėjami berniukai su seserimis dvynėmis, tačiau yra mažai įrodymų, kad tai paveikė gyvūnų patinus.
„Tai pirmasis tyrimas, kurio metu žmonės stebimi daugiau nei 30 metų nuo gimimo iki pilnametystės, siekiant parodyti, kad dvynys vyras gimdoje daro įtaką jo dvynei seseriai ir jos gyvenimo pasiekimams, įskaitant mokyklos baigimą, darbo užmokestį ir vaisingumo rodiklius“, – sakoma K. Karbowniko pranešime.
Tai ne pirmasis tyrimas, kuriame nustatomas galimas neigiamas poveikis dvynėms mergaitėms, kurios dalijosi įsčiomis su broliu. 2007 m. atliktas dr. Virpi Lumma iš Šefildo universiteto tyrimas, naudojant Suomijos sveikatos įrašus, parodė, kad mergaitės 25 proc. rečiau susilaukė vaikų, jei jų dvyniai buvo vyrai. Komanda įtarė, kad įsčiose esantis testosteronas gali pakenkti vaisingumui.
Pasaulyje dvynių daugėja dėl galimybės moters kiaušinėlius apvaisinti mėgintuvėlyje (IVF), tačiau autoriai nemano, kad pasekmės yra tokios didelės, jog reikėtų dėl to sunerimti. Jie priduria, kad gali atsirasti teigiamas poveikis, kurio jie dar neišmatavo, o pasikeitus lyčių normoms tai, kas 70-ųjų dešimtmetyje buvo nuostolis, šiandien gali būti labiau privalumas.
