Beprasmiška ieškoti jų vardų ir pavadinimų amerikiečių „Dow Jones“, prancūzų „CAC 40“ ar Honkongo „Hang Seng“ indeksų kompanijų sąraše. Vis dėlto pagal jų finansinę galią, apyvartą, dalyvavimą pasaulinėje arenoje, gamybos struktūrą ir darbuotojų skaičių jie nenusileistų net ir tokiems gigantams, kaip „Apple“, „Total“ ar „HSBC“.
Meksikos karteliai – neįprastos įmonės, o produkcija, kurią jie gamina (opijuminės aguonos, kokainas ir marihuana, nėra vertinamos Čikagos prekybos palatoje, kaip, pavyzdžiui, grūdai ar soja. Ir vis dėlto tai, žinoma, yra tikros kompanijos.
Vienos iš jų vystosi pagal įstatymuose įtvirtintas sąlygas. Antros – klesti paralelinėje ekonomikoje. Skirtumai tarp dviejų tipų ir kompanijų yra labiau reglamentinio pobūdžio. Kompanijos iš Volstrito moka mokesčius, laikosi griežtų konkurencijos taisyklių, vykdo produkcijos kokybės kontrolę, yra įpareigotos mokėti muitinės mokestį. Jų klientai turi nustatytas įstatymų galimybes reikalauti kompensacijos, jeigu produktas neatitiko jų lūkesčių. Jų darbuotojus gina darbo kodeksas. Jos turi mokėti akcininkams dividendus.
Paraleliniame mafijos pasaulyje jokių šių sudedamųjų ir sulaikančiųjų faktorių paprasčiausiai neegzistuoja. Pelnas tiesiogiai keliauja į vadovybės kišenes, konkurencija yra laukinio pobūdžio, klientui tenka tenkintis tuo, ką jam tiekia, o darbuotojai žiauriai išnaudojami.
Ir vis dėlto gamybos mechanizmas dirba praktiškai taip pat. Rinkos ekonomika, globalizacijos pasekmės, technologinės inovacijos, laisvas apsikeitimas prekėmis, finansinių rinkų vystymasis, ofšorinės zonos – visais šiais dalykais karteliai naudojasi taip pat, kaip kiti. Jie maitina kapitalistinę sistemą.
* Meksikos narkotikų baronai panašūs į verslininkus su kostiumais. Dideli bosai – tie, kurie viską pasiekė patys, o jų „štabuose“ dirba žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Juos supa visa finansininkų, teisininkų ir investuotojų armada. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pasaulinė narkotikų prekybos apyvarta sudaro 450 milijardus dolerių per metus, ir tai yra 50 milijardų dolerių daugiau už ginklų rinką. Kaip mano JT, metinė kokaino apyvarta siekia 88 milijardus dolerių. Amerikiečiams tenka 41 proc. rinkos arba 36 milijardai. 90 proc. JAV suvartojamo kokaino pereina per Meksikos kartelių rankas.
JT tautų duomenimis, Meksikoje kasmet pagaminama 325 tonos opijuminių aguonų. Tokiu būdu pagal šį rodiklį Meksika yra trečia pasaulyje po Afganistano (7700 tonų) ir Mianmaro (410 tonų). Trys ketvirtadaliai žaliavos panaudojama heroino gamybai, kuris yra vienas iš labiausiai pasaulyje paplitusių narkotikų. Meksikoje kasmet pagaminama 38 tonų heroino (380 tonų pagaminama Afganistane, 40 – Mianmare).
Per pastaruosius 20 metų Meksikos karteliai pakilo į pirmą vietą pagal narkotikų prekybos srautą, palikdami užnugaryje kolumbiečius. Jie atsisakė vadovautis nerašytomis taisyklėmis, kurios juos siejo su „kolegomis“ iš Pietų Amerikos, ir šiandien kontroliuoja praktiškai visą kontinentą centrą ir Pietus. Iš ten jie gauna chemikalus sintetinių narkotikų gamybai. Šioje srityje karteliai jau sugebėjo pasiekti nemažą sėkmę.
Visose Lotynų Amerikos šalyse, įskaitant ir Belizą, buvo suformuotos bazės trijų uždavinių vykdymui: neteisėto prekių ir paslaugų tranzito kontrolė, aktyvų gynyba ir būtinų medžiagų ir prekių tiekimo parūpinimas. Jos veikia visame Vakarų pusrutulyje. Be to, tokiose valstybėse, kaip Argentina, nėra jokių įstatymų, draudžiančių cheminių medžiagų importą. Tai tik paspartina jų transportavimą link Centrinės Amerikos ir narkotikų kartelių.
