Maskvos laukia atšilimas, o Gruzijos ir Ukrainos - ilgas ir sunkus kelias. NATO sprendimas nepakviesti šių šalių, bet atnaujinti dialogą su Rusija pastarojoje sutiktas džiaugsmingai.
Žinia, kad NATO narės sutarė iš dalies atnaujinti po karo Kaukaze nutrauktą bendradarbiavimą su Rusija ir neapibrėžtam laikui atidėjo Gruzijos ir Ukrainos priėmimą į Aljansą, Maskvoje sutikta piktdžiugiškai.
Keliomis valandomis anksčiau ir Europos Sąjunga nusprendė atnaujinti derybas su Rusija dėl naujos bendradarbiavimo sutarties. Jos buvo sustabdytos dėl tos pačios priežasties. Taigi Maskvai tikrai nėra priežasčių būti nepatenkintai, nors NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis ir pasakė, kad NATO nuomonė dėl neadekvačiai panaudotos jėgos, neteisėto Pietų Osetijos ir Abchazijos pripažinimo bei grasinimų Lenkijai nepasikeitė. Bet kuriuo atveju daliniai kontaktai, išvertus iš diplomatinės kalbos, reiškia atnaujintas derybas. Taigi prasidėjo NATO ir Rusijos santykių atšilimas.
Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas buvo patenkintas, kad „nei Ukrainai, nei Gruzijai nepavyko prastumti joms reikiamo sprendimo“, o „NATO ėmė mąstyti blaiviau“.
Kada nors...
Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu NATO spustelėjo stabdžius. NATO užsienio reikalų ministrai šioms šalims pažadėjo pagalbą reformuojant jų ginkluotąsias pajėgas „ilgalaikėje perspektyvoje“, o ši frazė, pasak analitikų, reiškia mažiausiai 10 metų iki narystės.
Už santykių atnaujinimą su Rusija balsavo visi NATO ministrai, o dėl Gruzijos ir Ukrainos buvo nesutariama kaip ir anksčiau. Paryžius, Roma ir ypač Berlynas laikosi nuomonės, kad nei Ukraina, nei Gruzija nėra pasirengusios įsilieti į NATO. Ukrainos visuomenė dėl šios narystės susiskaldžiusi, o Gruzija neišsprendė Pietų Osetijos ir Abchazijos problemos. Be to, po Gruzijos ir Rusijos karo Berlyne įsitvirtino nuomonė, jog Gruzijos vadovybė nepatikima.
Taigi Gruzija ir Ukraina turės laukti dar labai ilgai: joms, kitaip nei naujosioms narėms, kurios buvo priimtos į NATO 1999 metais, nepasiūlytas joks Narystės veiksmų planas, joks pagreitintas maršrutas. JAV ir Didžioji Britanija siūlė atsisakyti prisijungimo prie Narystės veiksmų plano procedūros Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu, bet tam nebuvo pritarta. Pasak apžvalgininkų, šis „stabtelėjimas“ yra kompensacija Maskvai, kurios ši reikalavo, ir jai atsakyti greičiausiai nebuvo galima.
Kokia nuolaidžiavimo kaina?
Daugiausia kritikos dėl atnaujinto dialogo su Rusija pažėrė Amerikos apžvalgininkai ir analitikai. Jie pabrėžia, kad Rusija tebėra okupavusi separatistinius Gruzijos regionus, ir perspėja „nedrąsinti Rusijos“.
Kaip rašo „The Washington Times“, tai, kad Amerika nusileido ir sutiko nepasiūlyti Gruzijai ir Ukrainai Narystės veiksmų plano, nuvylė jos Vidurio bei Rytų Europos sąjungininkes, ką jau kalbėti apie Tbilisį ir Kijevą, o drauge pradžiugino Rusiją; Vakarų Europos sostinės atsiduso su palengvėjimu.
Tačiau būtent Rusijos agresyvumas ir pomėgis bauginti kitus ir skatina buvusias sovietines respublikas ieškoti saugesnio prieglobsčio tokiose Vakarų institucijose kaip ES ir NATO. Šiomis dienomis rusų pajėgos energingai rausia apkasus ir stato tvoras Gruzijos teritorijoje - kuriama siena, kuri įtvirtins Rusijos teritorinius laimėjimus. Esant tokiai padėčiai Amerikos įtaka silpnės buvusios SSRS ir Varšuvos pakto šalyse, kurios buvo stipriausios JAV sąjungininkės Irake ir Afganistane. Galiausiai JAV gali labai brangiai sumokėti už nuolaidžiavimą Rusijai.
