Artėjant NATO 60-čiui, Aljanso viduje ir aplink jį pasigirdo įtartinas krebždesys. Tarsi subrendusį vaisių graužtų godus kirminas. Tie garsai dar labai sustiprėjo per Vilniuje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą, kai nebuvo priimta kokio nors reikšmingesnio dokumento nė vienu svarstytų klausimų. Lietuvos įvaizdžiui šis susitikimas suteikė daug ryškių spalvų, tačiau Šiaurės Atlanto organizacijoje paskatino įtarimus ar abejones dėl jos ateities. Kad Aljansas treška per visas siūles, rodo ir netiesioginiai faktai.
Argi neįtartina, kad V.Putinas, kuris kovo pradžioje neteks prezidento posto, staiga panūdo apsilankyti NATO aukščiausiojo lygio susitikime Bukarešte balandžio pradžioje? Į Vilnių jis atsiuntė tik neaukšto rango pareigūną, o po rinkimų į Aljanso pavasario sesiją atvyks pats. Tokio lygio susitikimuose jo nebuvo nuo 2002 metų, kai Vakarų ir Rusijos santykiai buvo kur kas draugiškesni. Britų dienraščiui „Financial Times“ tai kelia įtarimą, kad Maskva, pastebėjusi nesutarimus bloke, rengiasi suduoti gyvybiškai lemtingą smūgį Aljansui, kokį smogė pernai Miuncheno konferencijoje. Savo kalba Miunchene V.Putinas pradėjo naują „šaltojo karo“ spiralę. Bukarešte, kaip mano Maskvos Karnegio centro politologas Nikolajus Petrovas, jis mojuos Kosovo ir Priešraketinės gynybos sistemos (PGS) vėzdu.
Beje, abu šie Maskvos „arkliukai“ šiuo metu labai eiklūs. Pasirodo, Kosovo „diena X“ Belgradui jau žinoma: kraštas savo nepriklausomybę ketina skelbti vasario 17 dieną. Tai reiškia, kad tą dieną Balkanai atsidurs ant naujo pilietinio karo slenksčio. Galbūt tai taps trečiojo karo Europoje kibirkštimi... Belgradas perspėjo, kad Kosovo nepriklausomybė neegzistuos nė akimirkos. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas šiųmetėje Miuncheno konferencijoje pareiškė, kad Kosovo krašto sprendimas gali tapti Europos žlugimo pradžia. Suprask – naujas pražūtingas konfliktas.
Maskva žino, kad ES dar negali sutramdyti naujo karo židinio, nes neturi savo karinių pajėgų. NATO turi kartų 1999 m. patyrimą Balkanuose, ir vargu, ar išdrįs kištis į konfliktą.
Bet PGS – tai ta zona, kurioje tęsiasi įnirtingiausios Rusijos ir JAV batalijos. Vašingtonas neatšaukė ketinimų priešraketinį skydą įkurdinti Lenkijoje ir Čekijoje, o dabar raketoms dislokuoti ieško trečios šalies. Maskvos atsakymas buvo greitas ir griežtas: numanydamas, kad tai gali būti Ukraina, V.Putinas pareiškė: „Jeigu Ukraina prisijungs prie Aljanso, rusų raketos bus nutaikytos į ją“. Toks Vakarų ir Kijevo perspėjimas nuskambėjo pavymui namo grįžtančio V.Juščenkos, kuris Maskvoje iškovojo tolesnį dujų tiekimą.
NATO patiria fiasko ir bene vienintelėje savo „užsienio“ teritorijoje – Afganistane. Aljansas čia kontroliuoja 42 tūkstančius kareivių iš 39 šalių, tarp jų – iš 26 bloko valstybių. Tačiau situacija tokia, kad jų nepakanka. Kanada pagrasino išvesianti pustrečio tūkstančio savo kareivių iš ypač pavojingo Kandagaro rajono. Berlynas kategoriškai atsisako didinti savo kontingentą. Briuselis laužo galvą, kuo juos kompensuoti. NATO narės nelinkusios siųsti savo karių į Afganistaną, kur vėl kelia galvas talibai ir trūksta elementarios tvarkos bei ekonominės gerovės. Jeigu Irakas – Amerikos galvos skausmas, tai Afganistanas – 26 bloko šalių problema.
Laikraščio „Sunday Herald“ pastebėjimu, Aljanso gynybos ministrai, susirinkę Vilniuje, nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu. Nors NATO generalinis sekretorius Jaapas de Houpas Schefferis neigia nesutarimus ir skilimą Aljanso viduje, pagrindiniais klausimais blokas yra gilioje stagnacijoje. „NATO nepasirengusi pakeisti seno mastymo stiliaus ir užtikrinti tiek afganų, tiek europiečių saugumo“, rašoma sekmadieniniame britų laikraščio numeryje.
Maskva atidžiai įsiklauso į kiekvieną krebždesį Aljanso viduje ir rengia prevencinius smūgius.
