Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.
Vakarų šalys kol kas tik uždraudė išduoti vizas kai kuriems aukšto rango pareigūnams, tarp jų – V.Putino artimiausios aplinkos nariams, ir įšaldė jų sąskaitas.
Tačiau nuogąstavimai dėl tolesnių veiksmų jau daro didesnio masto žalą Rusijos ekonomikai, o jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 procentais.
Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus, per pirmąjį ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies išpumpavo 60–70 mlrd. JAV dolerių – daugiau negu per visus 2013 metus.
Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas praeitą savaitę tapo pirmuoju aukšto rango pareigūnu, pripažinusiu, kad intervencija Kryme neigiamai paveiks šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, sugriaudama ankstesnes vyriausybės prognozes, kad šiais metais ūkis augs 2,5 procento.
Pasak ministro, 2014 metais BVP padidės tik 0,6 proc., jeigu kapitalo pasitraukimas per metus sudarys apie 100 mlrd. dolerių. Kai kurie ekonomistai sako, kad tokia prognozė yra labai optimistiška, vertinant pagal dabartines tendencijas.
A.Uliukajevas nurodė, jog jeigu kapitalo pasitraukimas šiemet siektų 150 mlrd. dolerių dėl prognozuojamo investicijų sumažėjimo 8 proc., šalies ekonomika patirtų 1,8 proc. recesiją. Panašios nuomonės laikosi ir Pasaulio bankas.
„Dabar rinkose vykstanti pagrindinė diskusija – ar Rusija gali išlaikyti teigiamą augimo rodiklį, ar nusiris į nuosmukį“, – sakė banko „Alfa“ ekonomistė Natalija Orlova.
Buvęs ilgametis finansų ministras Aleksejus Kudrinas, kuris atsistatydino 2011 metais, tačiau, kaip teigiama, išsaugojo V.Putino pasitikėjimą, sakė, jog Rusija sąmoningai moka milžinišką ekonominę kainą už savo politinį sprendimą.
„Mes mokame šimtus milijonų dolerių už tokią įvykių raidą. Jeigu toks buvo pasirinkimas, kuris yra plačiai palaikomas, tuomet turime suprasti, kad tai turi ekonominę kainą“, – A.Kudrino žodžius citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
V.Putinas ypač smarkiai rizikuoja, nes jo avantiūros Kryme padariniai pradedami jausti tuo metu, kai Rusija jau anksčiau kentėjo dėl menko augimo, vyriausybei nesiimant ekonomikos reformų ir išliekant didelei ūkio priklausomybei nuo energetikos išteklių eksporto.
„Rusijos sulėtėjimas didele dalimi yra struktūrinis“, – ekonominių reitingų agentūra „Standard & Poor's“ nurodė praeitą savaitę paskelbtame pranešime apie šią krizę.
Pirmaisiais V.Putino valdymo metais Rusijos ekonomika itin sparčiai augo – 2007 metais jos BVP padidėjo 8,5 procento. Tačiau įvykus 2008–2009 metų pasaulinei finansų krizei, šalies ūkio atsigavimas buvo lėtas: 2013 metais buvo užfiksuotas tik 1,3 proc. augimas.
Reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ jau pakeitė Rusijos kreditavimo perspektyvos vertinimus į neigiamus, o kai kurie pareigūnai dėl šios priežasties prabilo, jog Maskva turėtų įkurti savo pačios reitingų organizacijas.
Dabar viskas priklausys nuo to, ar Vakarų šalys ryšis skelbti tolesnes sankcijas prekybos sektoriui arba finansų rinkoms, kurios iškart neigiamai paveiktų Rusijos ekonomiką.
Tačiau šis žingsnis tikriausiai labai priklausys nuo to, ar V.Putinas nuspręs nepasitenkinti Krymo atplėšimu ir surengs intervenciją Ukrainos rytiniuose bei pietiniuose regionuose, kur gyvena daug rusakalbių. Tokį sprendimą Vakarų šalys laikytų naujos raudonos linijos peržengimu.
„Perėjimas prie pavojingesnių sankcijų vis dar mažai tikėtinas – nebent Rusijos pajėgos įžengtų į kitą Ukrainos dalį“, – sakė Maskvoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Macro Advisory“ ekspertas Chrisas Weaferis (Krisas Viferis).
„Standard & Poor's“ prognozuoja, kad „viršų paims savi interesai“, nes Europos Sąjunga irgi nuogąstauja nuo šių sutrikdymų keliamų ekonominių grėsmių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
