Kodėl jauni žmonės dažniau serga vėžiu? Ar tai reiškia, kad žmonės turėtų pradėti tikrintis dėl vėžio jaunesniame amžiuje? Kas turėtų būti labiausiai susirūpinęs? Ir kokias prevencines priemones turėtų apsvarstyti jaunesni asmenys? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti CNN sveikatingumo ekspertė daktarė Leana Wen. Moteris yra skubios pagalbos gydytoja ir Džordžo Vašingtono universiteto docentė. Anksčiau ji buvo Baltimorės sveikatos komisarė.
Kurie vėžiniai susirgimai jaunesniems žmonėms yra pavojingiausi?
2023 m. žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, ankstyvojo vėžio rūšys, sukeliančios didžiausią mirtingumą ir naštą pasaulyje, yra krūties vėžys; trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys; skrandžio ir storosios žarnos vėžys.
Panaši statistika yra ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Jungtinėse Valstijose plaučių vėžys, storosios žarnos vėžys, kasos vėžys ir krūties vėžys yra keturios pagrindinės mirties nuo vėžio priežastys. Amerikos vėžio draugijos ataskaitoje ypač pabrėžiamas storosios žarnos vėžys, kuris šiuo metu yra pagrindinė jaunesnių nei 50 metų vyrų ir antra jaunesnių nei 50 metų moterų mirties nuo vėžio priežastis.
Kodėl daugėja vėžio atvejų tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių?
Yra keletas hipotezių. Kai kurie mokslininkai nurodo, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius didėja nutukimas, kuris yra susijęs su ankstyvo vėžio rizika. Su tuo susiję ir mitybos įpročių pokyčiai, ypač padidėjęs itin apdoroto maisto vartojimas, ir sėslus gyvenimo būdas taip pat siejami su didesniu vėžio atvejų skaičiumi. Kiti spėja, kad gali būti, jog įtakos turi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, kancerogenai, patekę į orą, vandenį ir maisto atsargas.
Ar žmonės turėtų pradėti tikrintis dėl vėžio jaunesniame amžiuje?
Į šį sudėtingą klausimą, manau, geriausia atsakyti nagrinėjant rekomendacijas populiacijai ir rekomendacijas atskiriems asmenims.
Pagrindinių medicinos organizacijų ir federalinių politiką formuojančių institucijų rekomendacijos grindžiamos tuo, kas rekomenduojama vidutinės rizikos grupės žmonėms. Dauguma žmonių turėtų laikytis šių rekomendacijų.
Pavyzdžiui, JAV Prevencinių paslaugų darbo grupė rekomenduoja žmonėms pradėti tikrintis dėl storosios žarnos vėžio sulaukus 45 metų. Darbo grupė taip pat paskelbė rekomendacijos projektą, kad moterys turėtų atlikti mamografijos tyrimą sulaukusios 40 metų.
Abu patikslinimai reiškia gairių pakeitimus. Iki 2021 m. žmonėms buvo patariama storosios žarnos vėžio tyrimus pradėti atlikti nuo 50 metų. Mamografijos tyrimo atlikimo laiko pakeitimas buvo pasiūlytas tik praėjusiais metais ir nebuvo galutinai patvirtintas. Iki šios rekomendacijos daugumai moterų buvo rekomenduojama pradėti atlikti mamografijos tyrimus sulaukus 50 metų.
Tokios gairės bus toliau peržiūrimos. Tyrėjai atsižvelgs į tokius veiksnius, kaip demografiniai pokyčiai ir atrankinės patikros priemonių veiksmingumas.
Vidutinės rizikos grupėje esantys žmonės turėtų vadovautis galiojančiomis gairėmis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jie turėtų būtinai kasmet tikrintis pas savo gydytoją ar kitą pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Tai laikas peržiūrėti visus jiems reikalingus tyrimus, tarp kurių yra ir vėžio patikra.
Tai taip pat laikas aptarti, ar dėl jų asmeninės sveikatos būklės jiems gresia didesnė rizika nei vidutiniškai. Tai labai svarbi vizito dalis, nes nuo šių veiksnių priklausys, ar jie turi pradėti tikrintis anksčiau, nei numatyta bendrosiose rekomendacijose.
Pavyzdžiui, jei moteris turi seserį, motiną ar kitą pirmos eilės giminaitę, sergančią krūties vėžiu, jos pačios turi dvigubai didesnę nei vidutinę krūties vėžio riziką. Asmenims, turintiems du pirmos eilės giminaičius, krūties vėžio rizika yra penkis kartus didesnė nei vidutinė. Žmonėms labai svarbu žinoti savo šeimos istoriją, nes gydytojas gali rekomenduoti imtis papildomų tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, atlikti genetinius tyrimus. Jiems taip pat gali tekti anksčiau pradėti mamografijos ar kitus atrankinės patikros tyrimus.
Taip pat asmenys, kurių pirmos eilės giminaičiai yra sirgę storosios žarnos vėžiu, turėtų pasitarti su gydytoju, ar pradėti tikrintis dėl storosios žarnos vėžio anksčiau, nei rekomenduojama. Kitiems asmenims, kuriems gali prireikti atlikti kolonoskopiją anksčiau, yra sergantieji uždegiminėmis žarnyno ligomis, pavyzdžiui, Krono liga, arba tam tikromis paveldėtomis genetinėmis ligomis.
Ar kiekvienas žmogus turėtų kasmet pasikalbėti su gydytoju dėl vėžio patikros?
Taip, ir jie turėtų įsitikinti, kad atlieka rekomenduojamus tyrimus.
Amerikos vėžio draugijos duomenimis, vienas iš trijų žmonių, kurie turi teisę tikrintis dėl storosios žarnos vėžio, niekada neatliko jokių atrankinių tyrimų. O kai kurių apklausų duomenimis, net 59 proc. moterų atsisako kasmetinės mamografijos patikros.
Šiuos tyrimus žmonės gali praleisti dėl įvairių priežasčių. Jie gali būti užsiėmę darbu ir rūpinimosi pareigomis. Nors pagal Įperkamos priežiūros įstatymą turėtų būti apmokama prevencinė priežiūra, įskaitant vėžio tyrimus, jie gali neturėti pirminės sveikatos priežiūros specialisto arba susidurti su kitomis kliūtimis, trukdančiomis gauti sveikatos priežiūrą. Be to, jie gali manyti, kad šių tyrimų jiems nereikia, nes yra jauni, sveiki ir jaučiasi gerai.
Tačiau stebinantys statistiniai duomenys apie jaunų žmonių sergamumą vėžiu turėtų būti raginimas imtis veiksmų. Daugelis vėžio atvejų ankstyvose stadijose yra besimptomiai. Būtent todėl ir reikalinga atrankinė patikra, kad būtų galima aptikti šiuos vėžius, kol jie neišplito. Jei vėžys nustatomas anksti, gydymas gali būti itin sėkmingas.
Ką dar rekomenduotumėte daryti jaunesniems žmonėms?
Labai svarbu, kad žmonės žinotų savo riziką. Konkrečiai jie turi žinoti, kokia yra jų šeimos istorija ir ar jie turi kitų sveikatos sutrikimų arba gyvenimo būdo veiksnių, kurie didina ankstyvo vėžio riziką.
Kiekvienas turėtų pasistengti išsiaiškinti savo šeimos sergamumo vėžiu istoriją. Ar yra pirmos eilės giminaičių, kurie sirgo vėžiu? Žinoti savo ligos istoriją ir paklausti gydytojo, ar tam tikra būklė gali padidinti vėžio riziką. Taip pat būtinai paminėkite visus gyvenimo būdo veiksnius, įskaitant rūkymą, alkoholio vartojimą, mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą.
Ar yra priemonių, kurių gali imtis jaunesni žmonės, kad sumažintų vėžio riziką?
Taip. Rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas yra pagrindiniai rizikos veiksniai. Svarbūs žingsniai yra mesti rūkyti ir sumažinti alkoholio vartojimą. Vos viena ar dvi minutės intensyvios mankštos per dieną gali sumažinti vėžio riziką, taip pat galima sumažinti itin apdoroto maisto kiekį. Dar svarbu pažymėti, kad šie gyvenimo būdo pokyčiai ne tik mažina vėžio riziką, bet ir mažina širdies ligų ir ankstyvos mirties tikimybę.
