Kokios spalvos bebūtų diktatūrinis režimas, jis savo teisių nepraras, kol jo rankose bus jėgos struktūrų svertai. Ukrainoje pildosi juodasis scenarijus, kurį buvo galima numatyti. Pakilimo pradžioje ukrainiečiai buvo apgauti prezidento ir premjero manevravimais. Tada dar buvo galima tikėtis, kad sekantys rinkimai šioje valstybėje bus labiau demokratiški ir pergalę juose gali pasiekti Europos sąjungos kryptį pasirinkusi visuomenės dalis. Dabar tokios viltys gerokai aptirpdytos. Jau pirmomis dienomis teigiau, kad V.Janukovičiui tarnaujančios jėgos gali pasitelkti sumaištį dirbtinai keliančius provokatorius. Jie buvo labai reikalingi Kijevo valdžiai, norint pateisinti karinių struktūrų įsikišimą.

RETRO. DEMONSTRACIJŲ PRADŽIA.

Nedaug kur Lietuvos žiniasklaidoje buvo atkreiptas dėmesys į Ukrainos prezidento ir premjero reakciją į policijos neadekvačius veiksmus. Kur jūs dar matėte ar girdėjote, kad komunistinių jėgų ar kaip jos dabar besivadintų, konkretūs vadai, turintys savo rankose visus karinius ir policinius svertus šitaip elgtųsi? Tai galėjo gerokai nustebinti net ir rimtus politologus. Aišku, kad Ukrainos dabartiniams lyderiams tenka žaisti pokerį su silpna korta, gerokai blefuojant. Tada veido išraiška turi būti tokia, kad ji galėtų suklaidinti partnerius. Prezidento V.Janukovyčiaus bandymas vienu šūviu patiesti Kremlių ir Briuselį atrodo sunkiai tikėtinu, tačiau pastangos rodomos. Gal jomis norima laimėti bent kiek laiko, siekiant numalšinti demonstrantus arba noras žiemos šalčių sulaukti. Maskvoje naktį jau -17, tad netruks ir Kijevą pasiekti. Mano a.a. senelis sakydavo kokį rusišką žodį išgirdęs" "Nekalbėkite rusiškai, Sibiru padvelks". Protingą turėjau senelį. Manau, kad net Ukrainos rusai nebenori pulti Maskvai į glėbį, kai tokios politinės ir ekonominės patyčios nuolat iš Šiaurės kaimyno sklinda. Panorės Ukrainos piliečiai tapti laisvesni, tai ir taps. Tai būtų siaubingas pavyzdys Kremliaus vadams, nesantiems visai tikriems, kad ir Rusijos gyventojai irgi nepanorės rimtesnių permainų. Kaip teigiau, kad V.Janukovyčiaus atvykimas į Vilnių - geras ženklas, taip ir dabar aišku, kad noras tartis gali būti neapsimestinis. Dar vienos apgaulės iš prezidento pusės kazokų palikuonys nepakeltų. Jie ne tik gilius pritūpimus moka šokti, bet ir į Taraso Bulbos personažą nespjaudo. Pasimokę pypkės nepamesti, kad tankioje žolėje ieškoti nereiktų. Gaunasi keistokas istorinis paradoksas. Tos valstybės sritys, kurios "po lenkais buvo" labiausiai laisvės nuo Rusijos siekia. Kai dabar ir Rytai sujudo, artėja politinių jėgų pusiausvyra, kurią protestuotojai aikštėse gali nusverti. Prezidentas nori išlikti poste ir nenori rizikuoti. Todėl ir J.Tymošenkos išlaisvinimas jam gal tik baisiame nakties košmare gali pasirodyti. Julija - opozicijos vėliava, o bokso ringe net paaugliai žino, kas Pasaulyje stipriausias. D.Bušas nepanoro su A.Švarcnegeriu rankų stiprumą restlinge išbandyti. Nepanorėtų ir Ukrainos prezidentas ringe su Klyčko susikauti. Tik svoris panašus...