„Dabar vieningai sutarsime ir paskelbsime, ką ir kaip toliau darysime“, – sakė Katalonijos vyriausybės atstovas spaudai Jordi Turullas (Žordis Turulas). Jis anksčiau taip pat pasmerkė „visapusišką sąmokslą prieš Katalonijos institucijas“.
Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) šeštadienį paskelbė, kad nušalins Katalonijos vadovą Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudžemoną) ir jo vyriausybę, Madridui nusprendus imtis beprecedenčių priemonių ir perimti regiono ministerijų kontrolę, kad jam būtų sutrukdyta paskelbti nepriklausomybę.
Pirmadienį susitiksiančios Katalonijos politinės partijos paskirs regiono parlamento posėdžio datą ir parengs jo darbotvarkę. Parlamentas turės nuspręsti dėl tolesnių žingsnių.
Valdantieji separatistai gali pasinaudoti šiuo posėdžiu vienašališkai paskelbti nepriklausomybę – tai padaryti jie žada nuo spalio 1 dieną vykusio Madrido uždrausto referendumo dėl atsiskyrimo.
Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu, o autonomija tebėra jautri tema šiame 7,5 mln. gyventojų turinčiame regione. Katalonai įnirtingai gina savo savitą kalbą bei kultūrą, o jų vyriausybė iki šiol kontroliavo regiono teisėsaugą, švietimą ir sveikatos apsaugą.
Šeštadienį beveik pusei milijono pasipiktinusių separatistų išėjus į regiono sostinės Barselonos gatves, C. Puigdemont'as apkaltino M.Rajoy „didžiausiu puolimu prieš Katalonijos institucijas ir žmones“ nuo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros laikų.
F. Franco valdė Ispaniją geležiniu kumščiu nuo 1939 metų iki savo mirties 1975-aisiais. Jis ėmėsi represinių priemonių prieš Kataloniją ir atėmė iš jos valdžios įgaliojimus bei uždraudė institucijose vartoti katalonų kalbą.
Galvos skausmas Madridui
Su rimčiausia politine krize per kelis dešimtmečius susidūrusi Ispanijos vyriausybė sako neturinti kito pasirinkimo ir yra priversta pirmą kartą pasinaudoti Konstitucijoje numatytomis galiomis, leidžiančiomis jai perimti regiono kontrolę.
„Mes griežtai laikomės mūsų Konstitucijos nuostatų“, – britų visuomeniniam transliuotojui BBC sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastisas (Alfonsas Dastisas).
Komentuodamas separatistų kaltinimus dėl „perversmo“, šalies diplomatijos vadovas atsakė: „Jei ir vykdomas valstybės perversmas, tai daro ponas C. Puigdemont'as ir jo vyriausybė“.
Madridas gali perimti Katalonijos policijos kontrolę ir pakeisti regiono valstybinių žiniasklaidos priemonių vadovus. Per pusmetį turėtų būti paskirti naujo regiono parlamento rinkimai.
Ispanijos Senatas iki savaitės galo turėtų pritarti šioms priemonėms. Senate M. Rajoy konservatyvi Liaudies partija turi daugumą, o kitos didžiosios politinės partijos palaiko premjero poziciją dėl Katalonijos.
Tačiau politologai įspėja, kad Madridui nebus lengva praktiškai perimti regiono kontrolę.
Tikėtina, kad Katalonijos policija ir valstybės tarnautojai gali atsisakyti vykdyti centrinės valdžios nurodymus.
„Kas bus, jei jie nepaklus?“ – klausė Barselonos universiteto konstitucinės teisės profesorius Xavieras Arbosas Marinas (Ksavjeras Arbosas Marinas) ir neatmetė galimybės, kad vyriausybė gali mėginti „pašalinti juos jėga“.
Ekspertai įnirtingai ginčijasi, ar šie vyriausybės veiksmai apskritai yra teisėti, pažymėjo jis.
Nepriklausomybės šalininkai taip pat gali mėginti sužlugdyti Madrido planus pilietinio nepaklusnumo veiksmais, pavyzdžiui, apsupus regiono ministerijų pastatus.
„Jei policija mėgins įžengti į kurią nors iš Katalonijos institucijų, susidurs su taikiu pasipriešinimu“, – sakė naujo aktyvistų judėjimo „En Pie de Paz“ atstovas spaudai Rubenas Wagensbergas (Rubenas Vagensbergas).
65 metų pensininkas Antonio Crespo (Antonijus Krespas), sekmadienio vakarą Madride dalyvavęs proteste prie centrinės vyriausybės sprendimą perimti Katalonijos kontrolę, šį M.Rajoy sprendimą pavadino „katastrofišku“.
„Tai didžiulis žingsnis atgal laisvių ir teisių užtikrinimo srityje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Regionas – susiskaldęs
C. Puigdemont'as pabrėžia, kad spalio 1-osios referendume už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakė 90 proc. balsavusiųjų. Tačiau plebiscite dalyvavo tik 43 proc. tokią teisę turėjusių katalonų, nes daugelis atsiskyrimo priešininkų nusprendė nebalsuoti referendume, kurį Ispanijos teismai paskelbė neteisėtu.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šio turtingo regiono visuomenė nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į apylyges stovyklas.
Separatistai tvirtina, kad regionas, sukuriantis maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), per daug moka į valstybės biudžetą. Jų oponentai argumentuoja, kad Katalonija išliks stipri tik toliau būdama Ispanijos sudėtyje.
Ši krizė kelia nerimą Europos Sąjungai, prislėgtai Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Bendriją.
Be to, sekmadienį dviejų turtingiausių Italijos regionų gyventojai per referendumus didžiule persvara pritarė didesnei autonomijai.
Venete ir Lombardijoje vykę referendumai nėra teisiškai įpareigojantys. Jų organizatoriai pabrėžia norintys ne atsiskirti, o tik užsitikrinti didesnę autonomiją ir mažiau mokėti į valstybės biudžetą.
