katalonai

Šimtai tūkstančių katalonų šeštadienį žygiavo gatvėmis, reikalaudami paleisti Katalonijos krašto lyderius, areštuotus dėl savo veiksmų siekiant nepriklausomybės nuo Ispanijos, kurią dėl to apėmė politinė krizė. Protestai šeštadienį vakare Katalonijos sostinėje truko ilgiau nei dvi valandas. Buvusi Katalonijos parlamento pirmininkė Carme Forcadell penktadienį paleista iš netoli Madrido esančio kalėjimo, jos rėmėjams persiuntus užstatui reikalingus 150 tūkstančių eurų.

Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani pareiškė, kad niekas niekad nepripažins Katalonijos nepriklausoma valstybe. Pasak jo, nepriklausomybės referendumas Katalonijoje buvo neteisėtas ir įstatymo viršenybė turi būti atkurta. Jis dar pridūrė esąs prieš ES tarpininkavimą, pabrėždamas, kad ši krizė yra Ispanijos vidaus rūpestis.

Lietuva gerbia ir remia Ispanijos Karalystės teritorinį vientisumą ir suverenitetą, pareiškė Užsienio reikalų ministerija reaguodama į Katalonijos sprendimą paskelbti nepriklausomybę. „Lietuvą ir Ispaniją sieja draugiški dvišaliai santykiai, Ispanija yra svarbi Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje ir NATO“, – pažymima šeštadienį paskelbtame pareiškime.

Katalonijos gyventojai šeštadienį atsibudo Madrido tiesioginio valdymo sąlygomis, Ispanijos premjerui ėmusis drastiškų priemonių užkardyti šio regiono separatistinius užmojus – praėjus kelioms valandoms po oficialaus nepriklausomybės paskelbimo buvo atstatydinti katalonų lyderiai ir paleistas parlamentas.

Katalonijos separatistų lyderis ketvirtadienį nusprendė nešaukti regiono rinkimų, kurie buvo laikomi galimybe sušvelninti didžiausią Ispanijos pastarųjų dešimtmečių politinę krizę ir išvengti Madrido drastiško žingsnio – pusiau autonominio regiono kontrolės perėmimo. Dėl tokio Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono) sprendimo 7,5 mln.

Katalonijos politinės partijos pirmadienį rengia susitikimą aptarti tolesnius žingsnius, Madridui šią savaitę ruošiantis paleisti regiono vyriausybę, kad būtų užkirstas kelias jo atsiskyrimui nuo Ispanijos.

Ispanijos teisėjui nurodžius sulaikyti du katalonų separatistų lyderius ir taip dar labiau pakursčius įtampą dėl chaotiško Katalonijos nepriklausomybės referendumo, į šio regiono gatves antradienį išėjo tūkstančiai žmonių.

Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker penktadienį pareiškė nenorintis, kad Katalonija atsiskirtų nuo Ispanijos, nes tai gali sukelti domino efektą Europos Sąjungoje. „Nors tai ne mūsų reikalas, tačiau jeigu Katalonijai leisime atsiskirti nuo Ispanijos, kiti nuspręs daryti tą patį, o to mums visai nereikia, – kalbėdamas studentams savo gimtajame Liuksemburge sakė J. C. Junckeris. – Nenorėčiau, kad po penkiolikos metų Europos Sąjungą sudarytų 98 valstybės.

Ispanijos valdžia nepriklausomybės siekiantiems katalonams davė ultimatumą. Jeigu po savaitės Katalonija ir toliau mėgins atsiskirti nuo Ispanijos, regiono kontrolė bus perimta. Tuo tarpu gatvėse aistras politiniai priešininkai jau aiškinasi ir mėtydami vieni į kitus kėdes, ir degindami vėliavas. Minint nacionalinę Ispanijos dieną šalyje vienybės nedaug. Kėdės Barselonoje skraido tarp vieningos Ispanijos ir Katalonijos nepriklausomybės šalininkų.

Katalonijai, norinčiai atsiskirti nuo Ispanijos, siūloma išnagrinėti Europos Sąjungai priklausančios Slovėnijos pavyzdį: 1991 metais ši valstybė atsiskyrė nuo Jugoslavijos. Nemaža dalis Slovėnijos visuomenės ir žiniasklaidos išreiškė paramą Katalonijos norui atsiskirti nuo Ispanijos. „Daugybės slovėnų širdys plaka Katalonijos žmonėms“, – pareiškė šalies prezidentas Borutas Pahoras.

Madrido centrinė vyriausybė antradienį perspėjo Katalonijos prezidentą Carlesą Puigdemont'ą "nesiimti nieko, kas neatitaisoma", jam ruošiantis pasakyti kalbą Barselonoje ir, kaip spėjama, paskelbti vienašališką atsiskyrimą nuo Ispanijos. "Raginame Puigdemontą nesiimti nieko, kas neatitaisoma, neiti keliu, iš kur negrįžtama, ir neskelbti jokios vienašališkos nepriklausomybės deklaracijos, nes tai vestų į neteisėtumą", - žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Inigo Mendezas de Vigo.

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as iki antradienio atidėjo regiono parlamento posėdį, per kurį dalis lyderių ragina skelbti nepriklausomybę nuo Ispanijos, penktadienį pranešė regiono valdžios atstovas. „C.Puigdemont’as nori antradienį stoti prieš parlamentą ir aptarti dabartinę politinę padėtį“, – nurodė atstovas. Ketvirtadienį Ispanijos Konstitucinis Teismas nurodė atidėti pirmadieniui numatytą parlamento sesiją.

Ispanijos vidaus reikalų ministras antradienį apkaltino Katalonijos vyriausybę „sukilimo kurstymu“, kai savaitgalį nepriklausomybės referendumui blokuoti į regioną nusiųstos policijos darbui trukdė protestuotojai.

Per sekmadienį vykusį Katalonijos nepriklausomybės referendumą, prieš kurio dalyvius buvo nukreiptos gausios policijos pajėgos, naujausiais duomenimis, nukentėjo 761 žmogus. „Jau 761 žmogui prireikė medikų pagalbos“, – pranešė Katalonijos sveikatos apsaugos departamentas. Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu Konstitucijai.

Ispanijoje, Katalonijoje, sekmadienį vykstant policijos ir protestuotojų susirėmimams dėl šio regiono nepriklausomybės referendumo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Ispanijai būtinas dialogas su savo piliečiais. „Emocinis krūvis didelis, nepasitikėjimo žaizdos gilios, dialogas su savo pačių žmonėmis Ispanijai yra būtinybė. Smurtas nepadės“, - savo „Twitter“ paskyroje rašo L. Linkevičius. Per susirėmimus Ispanijoje sužeistas mažiausiai 91 žmogus.

Ispanijos centrinės valdžios neteisėtu paskelbtą Katalonijos nepriklausomybės referendumą jo organizatoriai nusprendė užbaigti 20 valandą vietos laiku, nutraukiant balsavimą, pranešė Ispanijos laikraštis „El Pais“. Pasak Katalonijos valdžios atstovų, vėliau šio laiko bus leistas balsuoti tik tiek tiems, kas laukia eilėse prie balsavimo apygardų. Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę.

Už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakantys katalonai penktadienį užėmė kelias Barselonos mokyklas, turinčias tapti balsavimo apylinkėmis per ginčijamą referendumą dėl nepriklausomybės, siekiant užtikrinti, kad šis plebiscitas įvyktų, sakė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai. Pasak reporterių, užimtos mažiausiai dvi mokyklos Barselonos centre.

Tūkstančiai katalonų užtvindė Barselonos ir kitų regiono miestų aikštes, reikšdami savo pritarimą ginčytinam referendumui dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Daugelis žmonių neša vėliavas ir užrašus už nepriklausomybę ir reikalauja spalio 1 d. surengti referendumą, kurį centrinė Ispanijos valdžia vadina neteisėtu ir siekia sustabdyti. Už atsiskyrimą pasisakantys politikai ir grupės ragina gyventojus atsispausdinti ir dalinti plakatus, raginančius paremti referendumą.

Turtingame Ispanijos Katalonijos regione atlikta apklausa parodė, kad nepriklausomybės nuo Ispanijos siekis silpsta, likus trims mėnesiams iki referendumo. Apklausos duomenimis 49,4 procentai Katalonijos gyventojų nusiteikę prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos, tai vienu procentiniu punktu daugiau nei per kovo mėnesį atliktą apklausą, o 41,4 procentai kataloniečių pritartų nepriklausomybei, tai trejais procentiniais punktais mažiau nei kovą. Likę respondentai yra neapsisprendę arba visai neatsakė.

Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad Didžioji Britanija per vėlai pradėjo agituoti škotus nepalikti bendros valstybės. „Išties britų politikai labiau sukruto, kai liko tik savaitė iki referendumo ir ėmė aiškėti, kad gali laimėti atsiskyrimo šalininkai. Premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir partijų lyderiai dabar puolė agituoti škotus nepalikti bendros valstybės. Bet tai reikėjo daryti gerokai anksčiau.

 Šimtai tūkstančių katalonų kitą savaitę sudarys 400 kilometrų gyvą grandinę, reikalaudami nepriklausomybės nuo Ispanijos. Renginys vyks rugsėjo 11-ąją, kai katalonai mini nacionalinę dieną, prisimenant katalonų pralaimėjimą Ispanijos karaliui 1714 metais. Organizatorių teigimu, dalyvauti renginyje jau užsirašė 350 tūkst. žmonių.

Dešimtys tūkstančių žmonių antradienį Barselonoje išėjo į gatves, reikalaudami nepriklausomos Katalonijos valstybės. Žmones į didelį mitingą Katalonijos nacionalinės šventės proga sukvietė kovą įkurtas nepriklausomybės judėjimas „Katalonijos nacionalinis susirinkimas“. Demonstracijos moto - „Katalonija, nauja Europos valstybė“. Autonominio Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Arturas Masas (Artur Mas) antradienį įspėjo centrinę vyriausybę Madride, kad „Katalonijos kelias į laisvę atsivers...

„Barcelona“ klubo prezidentas Sandro Rosellas penktadienį oficialiai patvirtino, kad treneris Josepas Guardiola po šio sezono palieka katalonų ekipą, o jo pareigas nuo kitos sezono perims stratego asistentas 42 metų Francescas „Tito“ Vilanova, rašo goal.com. 2012–2013 metų sezoną „Barcelona“ komandos taktines schemas braižys J. Guardiolos asistentas Tito Vilanova. Jis išeinančio trenerio padėjėjo pareigas atliko pastaruosius ketverius metus ir kartu padėjo iškovoto 13 trofėjų.

Madrido „Real“ ekipoje rungtyniaujantis portugalas Cristiano Ronaldo po pergalės „El Classico“ prieš „Barcelona“ komandą teigia, kad sekantys nuo „karališkojo klubo“ kris Miuncheno „Bayern“. UEFA Čempionų lygos atsakomąsias pusfinalio rungtynes ispanai žais kitą savaitę. „Sugebėjome įveikti katalonus, tai ir bavarai mums turėtų būti įkandami. Barselonoje žaidėme puikiai. Sveikinu savo komandos draugus su pergale.

Kas 2 metus Taragonoje (Ispanija) vyksta tradicinė katalonų šventė, skirta bokštams iš žmonių statyti. Šios varžybos reikalauja ne tik įgūdžių ir išmanymo, bet ir drąsos. Pažiūrėkime. Casteller from Mike Randolph on Vimeo.

Vokietijos futbolo legenda Franzas Beckenbaueris teigia, kad didžiausias „Barcelona“ priešas yra pačios komandos sau susikurtas spaudimas. Anot buvusio garsaus futbolininko, Europoje ir Ispanijoje dominuojantys katalonai itin aukštai išsikėlė kartelę, kurią patiems nuolatos perlipti yra sudėtinga. „Didžiausias „Barcelona“ ekipos varžovas yra pati „Barcelona“, – „El Mundo Deportivo“ sakė 66 metų F. Beckenbaueris.

Katalonijoje leidžiami dienraščiai audringai reagavo į Ispanijos lygos Varžybų komiteto sprendimą Madrido „Real“ treneriui Jose Mourinho skirti dviejų mačų diskvalifikaciją už išprovokuotą incidentą šalies Supertaurės rungtynėse. Sostinės komandos strategas iš nugaros prisiartino prie „Barcelona“ vyriausiojo trenerio asistento Tito Vilanovos ir mėgino sugrūsti pirštą jam į akį.

Barselona traukia. Pakanka atsidurti jos traukos zonoje — iškart patenki į saldžią nelaisvę. Katalonijos sostinėje Barselonoje turtistui yra ką veikti: modernizmo turas, ekskursijos Gaudi kūrinių vietomis, gotikos paminklų kvartalas, olimpiados palikimas — olimpinis miestelis. Ką jau kalbėti apie naktinį gyvenimą, koncertus ir parodas, gastronomiją, liaudies šventes. Be to, saulėtas Viduržemio jūros klimatas, paplūdimiai ir kruizai, kurių maršrutais Katalonija garsėja visame pasaulyje.

Madrido „Real“ nedidelio stebuklo sukurti nesugebėjo - be viešbutyje likusio trenerio Jose Mourinho sostinės ekipa antrajame pusfinalio mače sužaidė lygiosiomis 1-1 su „Barcelona“, tačiau to nepakako, nes pirmąją dvikovą katalonai laimėjo 2-0. Barselonos komanda pateko į prestižinio turnyro finalą, kuriame grumsis su „Man Utd“ ir Gelzenkircheno „Schalke“ poros nugalėtoju. Jis paaiškės trečiadienį Mančesteryje, o lemiama dvikova dėl taurės vyks gegužės 28 dieną Londono Wembley“ stadione.