Pokalbyje telefonu prezidentas taip pat pasmerkė kiek anksčiau šią savaitę paskelbtą žydų valstybės pranešimą, kad ji okupuotame Vakarų Krante užgrobė 800 hektarų žemės.
Aktyvistų teigimu, Izraelio pareiškimas, kad šiauriniame Jordano slėnyje esanti žemė nuo šiol yra valstybinė, yra stambiausias žemės pasisavinimas per pastaruosius dešimtmečius.
Pokalbio metu E. Macronas informavo premjerą, kad ketina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateikti rezoliucijos projektą, kuriame būtų raginama nedelsiant ir ilgam laikui nutraukti ugnį Gazos Ruože.
Jis taip pat paragino Izraelį nedelsiant atidaryti visus sienos perėjimo punktus į palestiniečių anklavą.
Žydų valstybė patiria didžiulį tarptautinį spaudimą dėl planuojamo antžeminio Rafos puolimo, perspėjant, kad dėl to nukentės daug civilių gyventojų ir dar labiau pablogės humanitarinė padėtis.
Karas prasidėjo, kai „Hamas“ spalio 7-ąją surengė precedento neturintį išpuolį iš Gazos Ruožo, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių gyventojų, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais skaičiais.
Izraelio kariuomenė surengė atsakomąjį puolimą prieš „Hamas“, per kurį, Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenimis, žuvo 32 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.
Per spalio 7-osios išpuolį prieš Izraelį palestiniečių kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų – izraeliečių ir užsieniečių, – tačiau per savaitę trukusias paliaubas lapkritį dešimtys jų buvo paleisti.
Izraelis mano, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, įskaitant 33, kurie laikomi žuvusiais – aštuonis karius ir 25 civilius.
JT ne kartą perspėjo apie gresiantį badą palestiniečių teritorijoje, ypač šiaurinėje dalyje, kuriai iš esmės buvo nutrauktas pagalbos tiekimas.
