Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.
Per pirmadienio vakarienę E. Macronas „dar kartą patvirtino, kad Europos šalys turi vieningai remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, ypač griežtai taikydamos sankcijas“, pranešė prezidento komanda.
Valstybių vadovai taip pat kalbėjo apie Suomijos ir Švedijos įstojimą į NATO.
Vengrija ir Turkija yra vienintelės dvi 30 valstybių Aljanso narės, neratifikavusios abiejų šalių paraiškų.
Budapeštas yra labai priklausomas nuo importuojamų rusiškų degalų. V. Orbanas pažadėjo palaikyti ryšius su Rusija ir atsisakė tiekti ginklus Kyjivui. Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai, nors Vengrija šiuo klausimu galiausiai stojo ES partnerių pusėn.
Budapeštas taip pat yra įsitraukęs į ilgalaikį ginčą su ES dėl Briuseliui susirūpinimą keliančios korupcijos Vengrijoje.
Gruodžio mėnesį Briuselis įšaldė milijardų eurų vertės lėšas, kol Budapeštas įvykdys antikorupcines reformas.
Pirmadienio vakarienės, surengtos prieš vėliau šį mėnesį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, darbotvarkėje taip pat buvo pramonės konkurencingumo ir migracijos klausimai, nes V. Orbanas praeityje sulaukė kritikos dėl savo politikos, nukreiptos prieš pabėgėlius iš ne Europos šalių.
