Apie tai E. Macronas kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su kitais lyderiais, ketvirtadienį apsilankiusiais Ukrainoje.
„Mes visi keturi pritariame tam, kad ES kandidatės statusas būtų suteiktas nedelsiant“, – teigė jis.
Prancūzijos prezidentas taip pat pridūrė, kad Prancūzija padidins ginklų tiekimą su Rusija kariaujančiai šaliai.
Italijos premjeras Mario Draghi sakė, kad pagrindinė jo vizito Kyjive žinia buvo ta, jog Italija nori, kad Ukraina taptų ES dalimi.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek jai reikės, o Kyjivo kovą su Rusijos invazija pavadino „didvyriška“.
„Mes tai darysime tol, kol Ukrainai reikės mūsų paramos“, – teigė jis.
Ukrainos prezidentas ne kartą jau yra sakęs, kad Rusijos invazija į Ukrainą prilygsta agresijai prieš visą Europą.
Anot jo, kuo daugiau ginklų Ukraina gaus iš Vakarų, tuo greičiau ji galės išlaisvinti okupuotą žemę. V. Zelenskis pridūrė, kad derybose su ES vadovais buvo aptartos tolesnės sankcijos Rusijai ir šalies atstatymas.
Ukraina siekia gauti kandidatės į ES statusą. Dar gegužės pabaigoje šalies prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai reikia ne kompromisų, o kandidatės į ES statuso.
Šiuo metu kandidačių į ES statusas yra suteiktas Turkijai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Albanijai ir Serbijai.
Teikti paraiškas gali bet kuri Europos šalis, besilaikanti ES demokratinių vertybių ir įsipareigojusi jas skatinti. Šalys į ES įstoti gali tik tuo atveju, jei atitinka tam tikrus narystės kriterijus.
Yra trys etapai, per kuriuos būtinas visų ES šalių pritarimas. Pasibaigus deryboms ir derybų šalims susitarus dėl atitinkamų reformų ir jas įvykdžius, šalis kandidatė gali įstoti į ES, jeigu su tuo sutinka visos ES šalys.
