Pirmadienį didžiosios Vokietijos verslo kompanijos pasižadėjo savanoriškai padidinti moterų skaičių vadovaujančiuose savo įmonių postuose. Bet kritikai nuogąstauja, kad tokie pažadai yra nieko verti – esą tik įstatymiškai įtvirtintos specialiosios kvotos moterims galėtų iš esmės pakeisti situaciją vyrų dominuojamame Vokietijos verslo pasaulyje.
Kaip praneša „SpiegelOnline“, moterų skaičius Vokietijos kompanijų vadovaujančiose pozicijose yra stulbinančiai mažas. Šią problemą įsipareigojo spręsti pačios korporacijos. Pirmadienį Berlyne vykusio susitikimo metu 30 didžiausių Vokietijos verslo įmonių deklaravo, kad iki 2020 metų moterų proporciją savo kompanijų vadovaujančiuose postuose savarankiškai padidins bent iki 35%.
Kaip pranešė Vokietijos Šeimos ministrė Kristina Schröder, toks susitarimas gali būti laikomas svariu pasiekimu, sprendžiant moterų lygybės užtikrinimo klausimą Vokietijos verslo sektoriuje. „Per paskutiniuosius mėnesius pasiekėme daugiau nei per visą ligšiolinį dešimtmetį“, - džiaugėsi konservatoriškoms politinėms jėgoms atstovaujanti Schröder.
Bet Schröder kolegė Darbo ministrė Ursula von der Leyen laikėsi kiek kitokios nuomonės. Krikščionė demokratė teigė, kad tokia didžiųjų kompanijų iniciatyva nieko nereiškia, kol moterų atstovavimo kvotos nėra įtvirtintos įstatymiškai. „Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atstovavimo proporcijų šių kompanijų valdybos tarybose yra tiesiog stulbinantis. Kompanijų valdybos tarybose moterys tesudaro 3,7% visų narių. Tokia valstybė kaip Vokietija turėtų labai pasitempti, reaguodama į susiklosčiusią situaciją“, - pažymėjo Darbo ministrė.
Tad abi politikės į moterų atstovavimo problematiką žvelgia gana skirtingai. Schröder pozicija yra kiek nuosaikesnė – Šeimos ministrė pasisako už galimą lanksčių kvotų įvedimą. Tuo tarpu von der Leyen siūlo kategoriškesnę išeitį – teisinį kvotų įtvirtinimą, kuris iki 2018 metų turėtų užtikrinti, jog moterų proporcija vadovaujančiuose kompanijų postuose pasieks 30%. Visgi darbo ministrė pripažino, kad ir dabartinis kompanijų pasižadėjimas jau yra mažas žingsnis link didesnių ateities reformų.
Opozicinės politinės jėgos Schröder inicijuoto susitikimo rezultatus vertina ne itin palankiai. Socialdemokratė Andrea Nahles piktinosi, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl teisinio kvotų įvedimo. „Dabartinėmis sąlygomis moterų lygių teisių užtikrinimas verslo kompanijose taip niekada ir nebus pasiektas. Mano nuomone, Schröder sprendimams pernelyg didelę įtaką daro verslo pasaulio atstovų spaudimas“, - įtarinėjo Nahles.
Savaime suprantama, kad didžiosios Vokietijos kompanijos netrykšta entuziazmu įsivesti griežtas kvotas. Vietoj to, verslo įmonės yra linkusios tiesiog savarankiškai skatinti platesnį moterų įsitraukimą į kompanijų valdymo struktūras.
Visgi, nepaisant savo norų, Vokietijos kompanijoms gali nepavykti išvengti dirbtinių kvotų įvedimo. Kaip teigiama, tokio įstatymo projektas jau yra ruošiamas ir jį ketinama priimti jau kitais metais. Anot „SpiegelOnline“, teisinis moterų kvotų įtvirtinimas turėtų nuraminti dabartine Vokietijos situacija susirūpinusią Europos Komisiją.
Teisingumo eurokomisarė Viviana Reding šiuo klausimu yra itin principinga. Anot jos, iki 2020 metų turi būti pasiekta, jog didžiosiose Europos Sąjungos valstybių verslo kompanijose moterų skaičius valdybos tarybose siektų ne mažiau kaip 40%. Reding duomenimis kol kas vos aštuonios Europos Sąjungoje veikiančios korporacijos laikosi tokių įsipareigojimų ir nuosekliai įgyvendina Briuselio reikalavimus. Savaime suprantama, jog Vokietijos įmonės nepatenka į šį paklusniųjų kompanijų sąrašą. Be to, Reding yra įspėjusi, jog didžiųjų kompanijų vengimas reaguoti į moterų atstovavimo problemą gali būti sprendžiamas ir griežtesnėmis priemonėmis – išleidžiant direktyvą, kurios Europos Sąjungos valstybių kompanijos privalėtų laikytis.
