„Baltarusija yra ekonomiškai nesavarankiška valstybė. Mums reikia 3-5 mlrd. JAV dolerių vertės subsidijų kasmet. Jei anksčiau Minskas tokias lėšas sukaupdavo gaudamas pigios naftos ir dujų, sulaukdamas lengvatų ar lengvatinių paskolų, dabar atostogos baigėsi – mums ant stalo padėtas integracijos (su Rusija – red.) projektas ir pasakyta: likusios dotacijos – tik po integracijos“, – sakė A. Babarika.
„Dabar nėra jokio pasirinkimo: arba riaušės dėl nepritekliaus ir ekonomikos griūtis, arba dotacijos mainais už valstybingumo praradimą. Mūsų ekonominis bejėgiškumas sukėlė grėsmę prarasti suverenitetą“,- pabrėžė jis.
„Jei mes ir toliau išlaidausime taip kaip dabar, ir uždirbsime tiek kiek uždirbame, išteklių nepakaks net ir iki 2023 metų. Negalime sau leisti už 500 mln. dolerių rengti „Europos žaidynių“, kurios visuomenėje jau įgavo „Bado žaidynių“ pavadinimą. Išlaidas privalu planuoti protingiau, norint sustabdyti nuosmukį“, – sakė buvęs bankininkas, vadovavęs Rusijos dujų milžino „Gazprom“ antrinei įmonei.
Tuo tarpu jau šeštos Baltarusijos kadencijos siekiantis A. Lukašenka kaltino V. Babariką finansinėmis aferomis ir užsiminė, kad jį finansuoja Maskva, norinti „privatizuoti“ Baltarusiją.
Praėjusią savaitę vyko kratos su V. Babarika susijusiose bendrovėse, jo vadovauto „Belgazprombank“ būstinėje, tiriant baudžiamąją bylą dėl mokesčių vengimo ir neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimo. Buvo sulaikyta mažiausiai 12 žmonių, tačiau įtarimai galimam A. Lukašenkos pagrindiniam varžovui rinkimuose nebuvo oficialiai pareikšti.
Pretendento į Baltarusijos prezidentus Babarikos namuose atlikta krata
Pretendento į Baltarusijos prezidentus Viktoro Babarikos namuose atlikta krata, ketvirtadienį pranešė jo rinkimų štabas.
„Galime patvirtinti, kad namie vykdoma krata“, – kiek anksčiau sakė štabo atstovas ir pridūrė, kad pačiame štabe kol kas ramu.
Anksčiau ketvirtadienį V. Babarikos rinkimų štabas pranešė, kad su juo nebegalima susisiekti nuo ryto, kai jis nuvežė pateikti rinkimų komisijai lapų su rinkėjų parašais.
Vėliau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad V. Babarika ir jo sūnus Eduardas, vadovaujantis jo rinkimų štabui, ketvirtadienį ryte buvo atvežti į Valstybės kontrolės komiteto finansinių tyrimų departamentą.
V. Babarika buvęs bankininkas, siekęs mesti iššūkį autokratui Aleksandrui Lukašenkai per rugpjūtį turinčius įvykti prezidento rinkimus, taip pat jo sūnus „daro pareiškimus“ finansinių tyrimų skyriui, naujienų agentūrai AFP sakė rinkimų kampanijos atstovas Glebas Germančiukas.
„Pagrindinis „vizito“ tikslas – tyrimo veiksmai, susiję su nesumokėtais mokesčiais ir neteisėtai įgytų lėšų legalizavimu, tiriant [banko] „Belgazprombank“ baudžiamąją bylą“, – sakoma žiniasklaidos pranešimuose.
V. Babarikos štabas nurodė, kad pas juos dėl nežinomų priežasčių neleidžiama atvykti advokatams.
G. Germančiuko teigimu, V. Babarikos namus Minske apsupo keli furgonai ir automobiliai be valstybinių numerių, o žurnalistai dėl vykdomos kratos neįleidžiami.
A. Lukašenka kaltino V. Babariką finansinėmis aferomis ir užsiminė, kad jį finansuoja Maskva, norinti „privatizuoti“ Baltarusiją.
Praėjusią savaitę vyko kratos su V. Babarika susijusiose bendrovėse, jo vadovauto „Belgazprombank“ būstinėje, tiriant baudžiamąją bylą dėl mokesčių vengimo ir neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimo. Buvo sulaikyta mažiausiai 12 žmonių, tačiau įtarimai galimam A. Lukašenkos pagrindiniam varžovui rinkimuose nebuvo oficialiai pareikšti.
Valdžios institucijos nekomentavo V. Babarikos apklausos ir kratos jo namuose.
Buvusios sovietinės respublikos teisėsaugos institucijos prieš rinkimus, per kuriuos A. Lukašenka sieks perrinkimo šeštai kadencijai, griežtai dorojasi su opozicijos kandidatais.
Rengiantis balsavimui buvo pastebėtas opozicijos sujudimas, o daugybė žinomų veikėjų buvo sulaikyti.
9 mln. gyventojų turinčiai Baltarusijai 65 metų buvęs kolūkio pirmininkas A. Lukašenka vadovauja nuo 1994-ųjų. Pernai lapkritį jis neatmetė galimybės balotiruotis dar du kartus.
Opozicijos aktyvistus jis vadina „nusikaltėlių gaujomis“, kaltindamas juos ketinimu sutrikdyti rinkimus.
Rinkimus ir karinius konfliktus stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nuo 1995 metų nė vienų šalyje vykusių rinkimų nepripažino laisvais ir sąžiningais.
