Šiandien nesnaudžia ne tik Minskas, bet ir Baltarusijos pietryčiuose esančio Gomelio gyventojai, kuriems įgriso ne tik 26-erius metus trunkanti Aliaksandro Lukašenkos diktatūra.
Bet ir jam tarnaujančios jėgos struktūros, kurios jau nuo pat ryto grūda žmones į mikroautobusus ir veža į areštines. Būtent omonininkus Gomelio gyventojai siunčia ant trijų raidžių.
„Šiandien dideliuose ir mažuose miestuose vyksta tradicinis, sekmadieninis nepriklausomybės maršas. Šimtai tūkstančių žmonių eina į gatves ir savo miestų aikštes, skanduoja šūkius „išeik“ ir „tegyvuoja Baltarusija“. Pavyzdžiui, Minske žmonės jungiasi į vieną didelę koloną ir tradiciškai juda link A. Lukašenkos rezidencijos, kur vyksta mitingai ir spontaniški koncertai. Taip pat šį rytą mieste buvo įvesto karinės pajėgos ir speciali karinė technika“, – sako žurnalistas Denisas Dudinskis.
Čia kaip tik ir matote vaizdus iš sostinės Minsko. Baltarusiai tūkstantinėmis miniomis jau 42 dieną plūsta į gatves. Šiandien sostinėje vyksta Teisingumo eisena, kurios dalyvius jėgos struktūros persekioti pradėjo vos jiems pajudėjus miesto centro link.
Minsko valdžia ne tik uždarė šešias pagrindines metro stotis, kad žmonės iš miegamųjų rajonų negalėtų atvykti ir prisijungti prie režimą smerkiančios minios, bet ir masiškai sulaiko žmones.
Visgi diktatoriaus taktika nesikeičia ne tik dėl masinių sulaikymų. Jau tapo įprasta, kad sekmadienį Minsko centras labiau primena karo zoną, kur privežama daugybė karinės technikos, tradiciškai apie 15 valandą atjungiamas internetas ir blokuojamas mobilusis ryšys.
Tačiau nei omoninkų smūgiai ar grasinimai įkišti į belangę žmonių nesustabdo – protestai Minske ir kituose Baltarusijos miestuose vyksta jau šeštą savaitgalį iš eilės. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina diktatorių leistis į dialogą su tauta.
„Aš manau, kad tam žmogui, kuris šiuo metu labai daug žvangina ginklais ir labai daug mėgina gąsdinti savo retorika, reikėtų padėti automatą į šoną. Padėti automatą tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme ir pradėti kalbėti su savo žmonėmis. Būtent šito dabar labiausiai Baltarusijoje stinga – gerbti savo žmones, gerbti jų pasirinkimą ir negalvoti, kad aplinkui vien tiktai yra priešai. Mes esame suinteresuoti tik vienu, kad šalia mūsų būtų demokratinė valstybė, kurioje žmonės gali laisvai pasirinkti savo lyderį. Šito dabar nėra“, – G. Nausėda.
Palaikymo žinią baltarusiams siunčia ir opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja: „Brangūs baltarusiai, mes tauta, kuri gerbia savo tradicijas. Ir man atrodo, kad geriausia pastaruoju metu susiformavusi tradicija yra sekmadieniniai solidarumo maršai. Kiekvieną savaitę jūs rodote sau ir pasauliui, kad Baltarusijos tauta – tai jėga.“
Įžanga šios dienos masiniams protestams tapo jau tradicija virtusi, šeštadieninė moterų solidarumo eisena Minske. Tačiau priešingai nei iki šiol – tokio masto moterų sulaikymų dar nebuvo.
Moterų žygyje prieš A. Luakšenkos diktatūrą Minske dalyvavo maždaug 2000 baltarusių, iš jų – daugiau nei 400 dalyvių omonininkų ir milicininkų buvo sugrūstos į automobilius ir išvežtos į areštines. Opozicijos Koordinacinė taryba praneša, kad sulaikyta tiek daug moterų, jog milicija net pritrūko mikroautobusų. Dešimtys moterų sulaikytos ir kituose miestuose.
„Iš viso sulaikyta daugiau nei 500 žmonių, bet Baltarusijos kalėjimuose ir izoliatoriuose jau nebėra vietos naujiems sulaikytiesiems, jiems išrašytos didelės baudos nuo 50 iki 1000 eurų. Reikia turėti omenyje, kad vidutinis atlyginimas Baltarusijoje yra apie 350 eurų“, – sako žurnalistas D. Dudinskis.
Tarp vakar sulaikytų moterų buvo 73 metų Nina Bahinskaja, tapusi vienu garsiausių protestų judėjimo veidų. Iš šios prosenelės, dažnai pasitinkamos skandavimu „Nina! Nina!“, milicija atėmė vėliavą, gėles ir įstūmė ją į mikroautobusą, tačiau netrukus prie milicijos nuovados paleido. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja pareikalavo kuo greičiau išlaisvinti ir kitas moterų žygio dalyves.
