Gruodį Maskvos ir Minsko pasirašytas paktas įteisina abiejų šalių ketinimą stiprinti bendrą gynybinę poziciją sąjunginės valstybės rėmuose. Sutartyje išdėstyti abipusiai įsipareigojimai atremti išorės grėsmes ir koordinuoti karinę veiklą, taip įtvirtinant saugumo sistemą, kuri Baltarusiją dar labiau suartina su Rusija.
A. Lukašenka teigė, kad kaimyninės šalys po naujosios sutarties pakeitė savo elgesį.
„Lenkai, Baltijos šalys ir t. t. turėjo savų planų, bet dabar jie tyli“, – sakė jis.
„Aš seku jų pareiškimus, gaunu pranešimus – dabar jie elgiasi atsargiai“, – pridūrė A. Lukašenka.
„Absoliutus saugumas, niekas neis į karą su branduoline šalimi“, – sakė A. Lukašenka interviu paklaustas apie sutarties naudą Baltarusijai.
„Kad ir kaip kas nors norėtų nušluoti Šiaurės Korėją nuo žemės paviršiaus, to neįvyks; tai branduolinė valstybė. Tas pats ir su Baltarusija“, – pridūrė jis.
Baltarusija ir Rusija 1999 m. pasirašė „Sąjunginės valstybės“ sutartį, kuria buvo siekiama užtikrinti laisvą darbo jėgos, kapitalo ir prekių judėjimą. Pastaraisiais metais ji buvo išplėsta ir apima bendradarbiavimą gynybos srityje. Naujoji sutartis laikoma dar vienu žingsniu institucionalizuojant šį bendradarbiavimą padidėjus įtampai su NATO valstybėmis narėmis, besiribojančiomis su Baltarusija, dėl Rusijos pradėtos visiškos invazijos į Ukrainą.
Baltarusija, artimiausia Rusijos sąjungininkė, 2022 m. vasario mėn. leido Rusijos kariams naudotis jos teritorija kaip invazijos į Ukrainą placdarmu.
Kremlius nepateikė išsamaus pareiškimo dėl sutarties operatyvinių nuostatų. Tačiau Rusijos pareigūnai anksčiau yra pabrėžę savo įsipareigojimą ginti Baltarusiją pagal sąjunginės valstybės sistemą išorės agresijos atveju.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
