„Pastaraisiais metais šalyje daug padaryta dėl teisinių normų liberalizavimo. Tačiau įvykiai primygtinai kelia klausimą: ar ne per daug [tuo] susižavėjome? Įstatymai turi ne tik operatyviai reaguoti į bet kokius pažeidimus, bet ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms. Ir tai visų svarbiausia“, – sakė jis per pasitarimą dėl įstatymų tobulinimo. A. Lukašenką citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Pagal piliečių pasiūlymus virtinę tam reikalingų normų deputatai jau įtraukė į naujus kodeksus dėl administracinės atsakomybės ir į baudžiamosios teisės pataisas, sakė A. Lukašenka.
„Ar to užtenka, ar reikia dar ko nors, pavyzdžiui, kovos su ekstremizmu, terorizmu sferoje? Galbūt taip pat reiktų grįžti prie įstatymų dėl masinių renginių ir kitų aktų, susijusių su visuomenės saugumu? Pažiūrėti, kaip [daroma] užsienyje, tose pačiose Prancūzijoje, Vokietijoje, o ir kaimyninėje Rusijoje? Atsakymus į šiuos klausimus turi pateikti organai, šiandien esantys veiksmų prieš bandymus destabilizuoti padėtį šalyje priešakinėje linijoje“, – pabrėžė A. Lukašenka.
Jo teigimu, reikia ne rūpintis vien smulkmenomis ir žinybiniais interesais, o „pagalvoti apie globalius dalykus, pirmiausia apie pasekmes šalies saugumui“.
„Mums svarbu apsispręsti, ko iš tikrųjų trūksta teisėje dėl patikimo bet kokių veiksmų prieš valstybę išaiškinimo ir užkardymo“, – pažymėjo jis.
Baltarusiją jau šeštą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.
Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti. Opozicija jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.
Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų. Europos Sąjunga savo ruožtu paskelbė sankcijų A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams.
Trečiadienį Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ pranešė, kad šiuo metu šalies kalėjimuose laikoma 220 politinių kalinių.
Teisių gynėjai Baltarusijos saugumo pajėgų veiksmus per protestus vadina „neproporcingai brutaliais“, o teismų nuosprendžius – „neproporcingai griežtais ir neadekvačiais“.