Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dėl Maskvos ir Londono diplomatinės krizės kaltina Gordoną Browną, neseniai perėmusį Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pareigas, praneša BBC. S. Lavrovas žurnalistams teigė, kad kiekviena nauja vyriausybė „turi rasti savo kelią“ po valdžios perėmimo.
Tačiau jis pridūrė tikįs, kad šioje situacijoje nugalės sveikas protas ir padėtis „juda šia kryptimi“.
Ketvirtadienį Rusija paskelbė iš šalies išsiunčianti keturis britų diplomatus, atsakydama į tokius pat Londono veiksmus dėl atsisakymo britams išduoti pagrindinį įtariamąjį Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje.
Kalbėdamas pers spaudos konferenciją pasibaigus Artimųjų Rytų taikos ketverto susitikimui Lisabonoje S. Lavrovas teigė, kad dabar tik nuo Didžiosios Britanijos priklauso, kiek laiko tęsis diplomatinė krizė.
„Mes suprantame, kad kai į valdžią ateina nauja vyriausybė, jie ieško būdų įsitvirtinti ir rasti savo kelią. Todėl manau, kad šie įvykiai susiję su vyriausybės pasikeitimu“, – pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministras.
S. Lavrovas pasmerkė britų pareiškimus, kad Rusija neva atsisako bendradarbiauti ekstradicijos klausimais, ir teigė, jog Maskva nedelsdama atsakė į britų pareigūnų prašymą pernai gruodį leisti Jungtinės Karalystės pareigūnams atvykti į Maskvą.
Jo teigimu, į panašius Rusijos pareigūnų prašymus buvo neatsakoma keletą mėnesių. S. Lavrovas teigė, kad jo vyriausybė kol kas nematė „dokumentų“, susijusių su A. Litvinenkos byla, ir dėl to nežino, iš ko britų pareigūnai sprendžia, kad Andrejus Lugovojus gali būti pagrindinis įtariamasis nužudymo byloje.
Buvęs Rusijos slaptasis agentas A. Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju izotopu polonis 210 ir mirė Londono ligoninėje 2006 metų lapkritį. Polonio 210 pėdsakų buvo rasta keliose vietose, kur vėliau lankėsi A. Lugovojus, neigiantis savo kaltę.
Britai rimtai įniršę
Didžioji Britanija svarsto galimybę nutraukti bendradarbiavimą su Rusija prekybos srityje. Tai, pasak „Times“, būtų atsakas į Rusijos atsisakymą išduoti Aleksandro Litvinenkos nužudymu kaltinamą savo šnipą Andrejų Lugovojų.
Toks britų atsakas į Rusijos atsisakymą išduoti įtariamą žmogžudį numatytas šalies užsienio reikalų ministerijos ataskaitoje dėl šio įvykio.
Šaltiniai birtų premjero Gordono Browno aplinkoje teigia, jog iki ekonominės blokados prieita nebus, tačiau vizų režimo sugriežtinimas Rusijos piliečiams esąs visiškai įmanomas.
Britų URM ataskaitoje be kita ko sakoma, kad „kilo grėsmė šimtams sostinės gyventojų ir svečių“, o Rusijos vyriausybės veiksmai vadinami visiškai nepriimtinais. Svarstoma galimybė visiškai liautis bendradarbiavus su Rusija prekybos, švietimo ir kovos su terorizmu srityse.
Manoma, kad ekonominių santykių pablogėjimas atsilieptų rusų investiciniams projektams Jungtinėje Karalystėje, stambiausių Rusijos investicinių bankų atstovybėms, kaip VTB Bank Europe (buvęs Moskovskij Narodnij Bank).
Skandalingas buvusio rusų žvalgo ir aršaus Kremliaus politikos kritiko nunuodijimas Londone radioaktyviu poloniu-210, britų teisėsaugos nuomone, yra rusų žvalgybos ir asmeniškai Andrejaus Lugovojaus darbas. Kremlius atsisako tai pripažinti ir pateikia vis naujas versijas, kaltinančias tai Jungtinėje Karalystėje politinį prieglobstį gavusį verslininką Borisą Berezovskį, tai čečėnus, tai britų žvalgybą.
