Atrodo, kad Rusijos karinė pažanga iš esmės sustojo, o kai kurie dabar abejoja, ar ji gali atsigauti po patirtų nuostolių. Šią savaitę vienas NATO karinis pareigūnas BBC sakė, kad „rusai akivaizdžiai nepasiekė savo tikslų ir tikriausiai galų gale jų ir nepasieks“. Tad kas atsitiko? Štai kokiomis įžvalgomis apie Rusijos padarytas klaidas dalijasi aukšto rango Vakarų karininkai ir žvalgybos pareigūnai.
Klaidingos prielaidos dėl pasipriešinimo
Pirmoji Rusijos klaida buvo neįvertintas pasipriešinimo stiprumo ir pačios Ukrainos mažesnių ginkluotųjų pajėgų galimybės. Rusijos metinis gynybos biudžetas yra daugiau nei 60 mlrd. USD, o Ukraina išleidžia kiek daugiau nei 4 mlrd.
Tuo pat metu Rusija ir daugelis kitų, atrodo, pervertino savo karines jėgas. Prezidentas Putinas pradėjo ambicingą savo kariuomenės modernizavimo programą ir galimai pats patikėjo savo ažiotažu.
Aukšto rango Didžiosios Britanijos karinis pareigūnas sakė, kad didžioji Rusijos investicijų dalis buvo išleista didžiuliam branduoliniam arsenalui ir eksperimentams, įskaitant naujų ginklų, tokių kaip hipergarsinės raketos, kūrimą. Manoma, kad Rusija sukūrė pažangiausią pasaulyje tanką – T-14 Armata. Tačiau nors jis buvo matytas per Maskvos Pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje, mūšyje jo pasigęsta. Didžioji dalis to, ką Rusija išleido į mūšio lauką, yra senesni tankai T-72, šarvuočiai, artilerijos ir raketų paleidimo įrenginiai.
Invazijos pradžioje Rusija turėjo aiškų pranašumą ore – netoli sienos dislokuotų kovinių orlaivių skaičiumi Rusijos pajėgos prieš Ukrainą pirmavo daugiau nei trimis kartais. Dauguma karinių analitikų manė, kad įsiveržusios pajėgos greitai įgis pranašumą ore, tačiau taip nenutiko. Ukrainos oro gynyba vis dar efektyvi, ji riboja Rusijos galimybes manevruoti.
Maskva taip pat galėjo manyti, kad jos specialiosios pajėgos atliks svarbų vaidmenį, padės smogti greitai ir ryžtingai.
Aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas BBC teigė, esą Rusija manė, kad galėtų dislokuoti lengvesnius, priešakinius dalinius, tokius kaip „Spetsnatz“ ir VDV desantininkai, „kad pašalintų nedidelį skaičių gynėjų, o tai reikštų laimėjimą“. Tačiau per pirmąsias kelias dienas jų sraigtasparnio puolimas Hostomelio oro uoste, esančiame prie pat Kijevo, buvo atremtas, Rusija negavo oro tilto ir negalėjo atsigabenti karių, įrangos ir atsargų.
Vietoj to, didžiąją dalį savo atsargų Rusijai teko gabenti sausumos keliais. Dėl to susidarė kamščiai ir strigimo taškai, kuriuos Ukrainos pajėgoms lengva pasiekti. Kai kurie susidariuosiuose kamščiuose stovėję sunkūs šarvuočiai nuo kelio nuvažiavo vien tam, kad ten įstrigtų purve, sustiprindami „užstrigusios“ armijos įvaizdį.
O ilga Rusijos šarvuota kolona iš šiaurės, kurią užfiksavo palydovai, vis dar negebėjo apjuosti Kijevo. Didžiausia pažanga padaryta iš pietų, kur ji sugebėjo panaudoti geležinkelio linijas savo pajėgoms papildyti. JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as BBC sakė, kad prezidento Putino pajėgos „prarado pagreitį“: „Jie įstrigo ir lėtai, bet užtikrintai kuriasi didelius nuostolius.“
Nuostoliai ir žema moralė
Rusija šiai invazijai buvo sukaupusi apie 190 000 karių, dauguma jų jau buvo pasiryžę mūšiui. Tačiau Rusija jau prarado apie 10 proc. šios jėgos. Patikimų duomenų apie Rusijos ar Ukrainos nuostolių mastą nėra. Ukraina teigia nukovusi 14 000 Rusijos karių, nors JAV skaičiuoja, kad šis skaičius, tikriausiai, perpus mažesnis.
Vakarų pareigūnai teigia, kad yra įrodymų, jog Rusijos kovotojų moralė smunka, o vienas jų tvirtino, kad ji „labai, labai žema“. Kitas teigė, kad kariai buvo „sušalę, pavargę ir alkani“, nes jau kelias savaites laukė sniege, Baltarusijoje ir Rusijoje, iki kol gavo įsakymą įsiveržti.
Rusija jau priversta ieškoti daugiau karių, kurie kompensuotų patirtus nuostolius, stebimas atsarginių dalinių judėjimas iš tolimų šalies rytų ir Armėnijos. Vakarų pareigūnai mano, kad taip pat „labai tikėtina“, kad prie kovos netrukus prisijungs ir kariai iš Sirijos, kartu su samdiniais iš slaptos Wagnerio grupuotės. Vienas NATO karinių pareigūnų teigė, kad tai yra ženklas, jog Rusijos pajėgumai jau „braižo statinės dugną“.
Resursai ir logistika
Rusija sunkiai tvarkosi su būtiniausiais resursais. Kaip senas karinis posakis teigia: mėgėjai kalba apie taktiką, o profesionalai studijuoja logistiką. Yra įrodymų, kad Rusija į tai atsižvelgė nepakankamai. Šarvuotose kolonose baigiasi kuras, maistas ir amunicija. Transporto priemonės genda ir yra paliekamos, o vėliau nutempiamos ukrainiečių traktorių.
Vakarų pareigūnai taip pat mano, kad Rusijai gali pritrūkti kai kurių ginklų. Ji jau iššovė nuo 850 iki 900 tolimojo nuotolio tikslios amunicijos vienetų, įskaitant sparnuotąsias raketas, kurias pakeisti sunkiau nei nevaldomus ginklus. JAV pareigūnai perspėjo, kad Rusija kreipėsi į Kiniją, kad ši padėtų išspręsti kai kuriuos Rusijos trūkumus.
Ukrainos padėtis priešinga, į ją nuolat plūsta Vakarų tiekiami ginklai, o tai padidino jos moralę. JAV paskelbė, kad suteiks papildomą 800 mln. USD gynybos paramą. Be daugiau prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų, tikimasi, kad į šią paramą bus įtrauktas „Switchblade“ – mažas, JAV sukurtas „kamikadzė“ dronas, kurį galima nešiotis kuprinėje, prieš paleidžiant jį gabenti nedidelį sprogmenį į taikinį ant žemės.
Vakarų pareigūnai vis dar perspėja, kad prezidentas Putinas gali „padvigubinti brutalumą“. Jie sako, kad jis vis dar turi pakankamai ugnies galios Ukrainos miestus bombarduoti „ilgą laiką“.
Nepaisant nesėkmių, vienas žvalgybos pareigūnas sakė, kad prezidentas Putinas „vargu ar bus atgrasytas ir gali dar labiau eskaluoti situaciją. Jis tikriausiai ir toliau įsitikinęs, kad Rusija gali nugalėti Ukrainą kariniu būdu“. Ir nors Ukrainos pajėgos pademonstravo įnirtingą pasipriešinimą, tas pats pareigūnas perspėjo, kad neturėdamos didelių atsargų jos taip pat „galų gale gali pritrūkti amunicijos ir karių“. Šansai galimai geresni nei tada, kai karas prasidėjo, bet atrodo, kad jie vis dar yra prieš Ukrainą.
