A. Zakajevo teigimu, šiuos nusikaltimus organizavo tiesiogiai V. Putinas, buvęs jo apsaugos vadas (dabar – V. Putinui tiesiogiai pavaldžios „Nacionalinės gvardijos“ vadas) V. Zolotovas ir R. Kadyrovas. A. Zakajevas tvirtina, kad perspėjo opozicijos lyderius apie rengiamus pasikėsinimus, tačiau jo tuomet niekas neišgirdo.
Leidinys „New Times“ publikavo apklausos protokolo kopiją, kurią pateikė buvusio Čečėnijos vicepremjero advokatas Vadimas Prochorovas.
Tyrimas dėl B. Nemcovo nužudymo
2019-ųjų liepos 7-ąją ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje prasidėjo specialios ataskaitos, skirtos Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo tyrimui, klausymai. V. Prochorovo teigimu, tokių veiksmų imtasi matant, kad Rusijos teisėsauga šį nusikaltimą tyrė nepakankamai išsamiai.
Ataskaitą, kurios rengimas užtruks apie metus, ruošia švedų parlamentarė ir ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoja Margareta Cederfelt.
Advokato teigimu, dabartinė Rusijos valdžia „padarė viską, kas įmanoma, kad Boriso Nemcovo nužudymo organizatoriai ir užsakovai nebūtų ne tik patraukti į baudžiamąją atsakomybę, tačiau net ir nustatyti“. V. Prochorovas priminė, kad teisiamųjų suole atsidūrė tik dalis šio nusikaltimo vykdytojų. Niekas iš nusikaltimo organizatorių nebuvo teisiamas ar bent jau sulaikytas. Vienintelis siūlas, kuris jungia su organizatoriais, oficialiame tyrime tebuvo vieno R. Kadyrovo karininkų asmeninis vairuotojas, kuris aiškiai neturėjo nei galimybių, nei priemonių organizuoti tokią žmogžudystę Maskvos centre, šalia Kremliaus. „Tokiomis aplinkybėmis, pagrindinio šalies tyrimų instituto šalyje vadovo, generolo Aleksandro Bastrykino pareiškimą, kad „žmogžudystė atskleista“, yra sunku pavadinti kažkaip kitaip negu tyčiojimasis“, – „New Times“ cituojamas advokatas.
Faktiškai visi Žanos Nemcovos, nužudytojo dukters, advokatų skundai dėl aplaidaus tyrimo buvo atmesti. Tiek tyrimas, tiek ir teismas atsisakė net pradėti svarstyti galimas Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, deputato Adamo Delimchanovo ir generolo Viktoro Zalatovo sąsajas su nusikaltimu.
Teisininko teigimu, šiame ESPO tyrime pirmą sykį yra paviešintas svarbus liudijimas – buvusio Čečėnijos vicepremjero Achmedo Zakajevo pasakojimas. Šiuos kaltinimus A. Zakajevas viešai išsakė dar 2016-aisiais, tačiau šįkart jie buvo pateikti kaip oficialu dokumentuotas liudijimas, jie turi juridinę galią. Rusijos teisėsauga susipažino su šiuo liudijimu, tačiau tyrimo metu „padėjo į stalčių“.
Oficialus nuosprendis – įtariamajam vykdytojui ir jo bendrams
2017-ųjų liepą Maskvos apskrities karo teismas paskelbė nuosprendį B. Nemcovo nužudymo byloje. Čečėnijos spec. padalinio „Sever“ leitenantas, būrio vado pavaduotojas, Zauras Dadajevas buvo nuteistas 20 metų kalėjimo, jo bendrai Anzoras Gubaševas – 19 metų kalėjimo, Šadidas Gubaševas – 16 metų kalėjimo, Temirlanas Eskerchanovas – 14, o Chamzatas Bachajevas – 11 metų kalėjimo.
Skelbiama, kad pagrindinis oficialiojo tyrimo kaltinamasis Z. Dadajevas „pateikė prašymą palikti tarnybą savo noru 2014-ųjų gruodį“, o 2015-ųjų vasarį, žmogžudystės metu, jis buvo „atostogose“.
Čečėnijos respublikos vadovas, V. Putino patikėtinis Ramzanas Kadyrovas pasakojo, kad Z. Dadajevas buvo „pats vyriškiausias ir bebaimis iš visų pulko vyrų“, buvo apdovanotas ordinu „Už drąsą“ ir daugeliu kitų apdovanojimų. Kitas kaltinamasis, Beslanas Šavanovas 2015-aisiais susisprogdinęs sulaikymo Grozne metu, taip pat buvo šio bataliono narys.
A. Zakajevo liudijimas iš advokato V. Prochorovo pateiktų dokumentų
V. Prochorovas: Kaip gerai jūs esate susipažinę su valdžios organizavimu ir funkcionavimu Čečėnijos respublikoje?
A. Zakajevas: Labai gerai susipažinęs.
V. Prochorovas: Ar jums yra žinoma apie dabartinės Čečėnijos respublikos valdžios motyvą nužudyti B. Nemcovą?
A. Zakajevas: Net, dabartinė vadovybė neturėjo absoliučiai jokios motyvacijos. Tačiau šiuo B. Nemcovo nužudymo atveju jie vykdė Zolotovo ir aukščiausios Rusijos vadovybės įsakymą. Aš absoliučiai įsitikinęs tuo, kad neturėdami įsako iš viršaus, jie nesiryžtų organizuoti Boriso Nemcovo nužudymo.
V. Prochorovas: Kaip jūs manote: ar galėjo Rusijos kariuomenės specialaus motorizuoto pulko „Sever“ karininkai Maskvoje organizuoti veiksmus, skirtus pasirengti opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymui be tiesioginio Maskvos arba Čečėnijos respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo nurodymo? Ar jie galėjo veikti Maskvoje be tiesioginio savo vadų ir artimųjų, užimančių aukštas pareigas Čečėnijos respublikoje, dalyvavimo?
A. Zakajevas: Ne, absoliučiai negalėjo.
V. Prochorovas: Kas Jums yra žinoma apie santykius tarp Ramzano Kadyrovo ir Rosgvardijos vado, generolo Viktoro Zolotovo?
A. Zakajevas: Jie yra geri draugai ir jau labai seniai.
V. Prochorovas: Kokiomis aplinkybėmis Jūs gavote šiuos liudijimus? Kas yra jūsų turimos informacijos šaltiniai? Kodėl jais galima pasitikėti?
A. Zakajevas: Dėl šaltinių saugumo aš negalių atskleisti, nes tai sukeltų pavojų jų gyvybei. Šiais šaltiniais galima pasitikėti, nes tai buvo ne vienintelė informacija, kurią aš iš jų gavau, ir ji visada pasitvirtindavo. Ir, deja, informacija apie ruošiamą Nemcovo žmogžudystę taip pat pasitvirtino. Jeigu bus atliekamas nepriklausomas tarptautinis politiko ir mano draugo B. Nemcovo nužudymo tyrimas, užtikrinus griežtą konfidencialumą šaltinių išsaugojimui, aš juos atskleisiu.
Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad už Boriso Nemcovo nužudymo tiesiogiai stovi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“
A. Zakajevas advokatui papasakojo, kad 2012-ųjų vasarį jis gavo informaciją apie ruošiamą susidorojimą su Rusijos opozicijos lyderiais. Ši informacija jį pasiekė iš artimiausių R. Kadyrovo ir A. Delimchanovo šaltinių. Pasak čečėnų politiko, 2011-aisiais, iškart po masinių protesto akcijų Maskvoje, tuometinis vyriausybės vadovas V. Putinas kartu su savo apsaugos vadu Viktoru Zolotovu lankėsi Čečėnijoje. Jie ten praleido tris dienas. V. Putinas įvyko į Čečėniją tartis dėl Achmado Hadži Kadyrovo pulko perkėlimo į Maskvą, kuris turėjo dalyvauti išvaikant protesto akcijas.
Praėjus porai savaičių po šio vizito A. Zakajevas gavo informacijos iš Čečėnijos, kad Rusijos vadovybė sukūrė planą likviduoti opozicijos narius. Jo teigimu, Borisą Nemcovą ir Garį Kasparovą buvo siūloma „fiziškai likviduoti“, o Sergejų Udalcovą ir Aleksejų Navalną – pasodinti į kalėjimą sufabrikavus bylas. „Aš šią informaciją priėmiau labai rimtai, nes šaltinis buvo patikimas ir iš jo gauta informacija ne sykį anksčiau pasitvirtino. Aš nusprendžiau susisiekti su Rusijos opozicijos nariai ir perspėti juos apie gresiantį pavojų.“, – cituojamas A. Zakajevas.
Čečėnų opozicijos atstovo teigimu, jis paskyrė susitikimą abiem opozicijos atstovams Olse, kur 2012-ųjų vasario 27-ąją jie susitiko. „Pokalbio pabaigoje man pasirodė, kad mano pašnekovų iki galo neįtikino tokios įvykių eigos galimybė“, – aiškino čečėnų atstovas ir pridūrė, kad nuo tol su B. Nemcovu jie nebuvo susitikę.
A. Zakajevo manymu, 2012-aisiais planas nebuvo realizuotas dėl to, kad V. Putinas vis dar tikėjosi normalizuoti santykius su Vakarais. Po 2014-ųjų įvykių santykiai su Vakarais buvo sugriauti galutinai, todėl buvo nuspręsta grįžti prie opozicijos „neutralizavimo“ plano.
„Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad už Boriso Nemcovo nužudymo tiesiogiai stovi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – aiškino A. Zakajevas.
