Mėgstama amerikiečių, nenorinčių skiepytis, taktika – garsioji „religinės išimties“ taisyklė – išpopuliarėjo nuo vakcinacijos pradžios, nes tūkstančiai darbuotojų visoje šalyje bandė apeiti sistemą, pateikdami religinį argumentą. Tačiau viena Arkanzaso ligoninė nusprendė kovoti su šia tendencija ir pavadinti tai „antivakserių blefu“. Jie metė iššūkį darbuotojams, kurie reikalauja pasinaudoti religine išimtimi – paprašė tai įrodyti.
Prašymų su religine išimtimi skaičius buvo „labai neproporcingas tam, ką matėme su gripo vakcina, – paaiškino Mattas Troupas, Arkanzaso Conway regioninės sveikatos sistemos ir medicininio žurnalo „Becker's Hospital Review“ prezidentas. – Taigi, mes pateikėme religijos patvirtinimo formą tiems asmenims, kurie prašo atleisti nuo skiepijimo dėl religinių įsitikinimų.“
Skamba paprastai, tačiau ši forma yra daug daugiau nei paprasta deklaracija: reikalaujama, kad darbuotojai, atsisakantys skiepų, atsisakytų ir daugelio kasdienių vaistų, įskaitant tokius pagrindinius medicinos preparatus kaip „Benadryl“, „Sudafed“, „Tums“ ir „Tylenol“.
Norėdami įvertinti šį žingsnį, turite suprasti, kaip dažnai pateisinamos religinės išimtys. Paprastai tai susiję su tuo, kad vakcinų gamyboje panaudotos ląstelių linijos iš abortų, arba kad jos buvo ištestuotos su abortuotomis vaisiaus ląstelėmis, arba kai kurios kitos idėjos apie abortų liekanas, kurios prieštarauja vakcinos atsisakančiųjų įsitikinimams.
Pirmiausia, turite suprasti, kad tai – netiesa. COVID-19 vakcinose nėra nė vienos abortuoto vaisiaus ląstelės, o žmogaus ląstelės, kurios buvo naudojamos tyrimų metu, buvo užaugintos laboratorijoje.
„Tiesa, prieš kelis dešimtmečius mokslininkai nusprendė panaudoti vaisiaus audinius, kad sukurtų ląstelių linijas, kurias šiandien naudojame vaistams testuoti, – rašė infekcinių ligų ekspertas ir praktikuojantis katalikas daktaras Jamesas Lawleris šių metų pradžioje. – Tačiau teigimas, kad vis dar yra auginami vaisiaus audiniai, siekiant sukurti vakcinas, yra nesąžiningas sensacijų kėlimas.“
Tačiau tiems, kurie tvirtina, kad net šis istorinis ryšys su abortu yra netoleruojamas, gali būti suteikta religinė išimtis: to reikalauja 1964 m. Piliečių teisių įstatymas. Pagal įstatymą darbdaviai privalo padėti darbuotojams, jei jie prieštarauja darbo reikalavimams, pagrįsdami tai religiniais įsitikinimais, kurių yra „nuoširdžiai laikomasi“. Visi Conway regioninės sveikatos sistemos prašymai yra šio nuoširdumo įrodymas.
„Religinio liudijimo formos tikslas yra dvejopas, – sakė M. Troupas. – Siekiant užtikrinti, kad darbuotojai, prašantys atleidimo, yra nuoširdžiai tikintys, ir šviesti darbuotojus, kurie galėjo prašyti išimties, nesuvokdami, kaip vaisiaus ląstelės naudojamos testuojant ir kuriant įprastus vaistus.“
Tiesą sakant, daktaras J. Lawleris paaiškino, kad „beveik visi“ mūsų vartojami vaistai turi tam tikrą ryšį su šiomis vaisiaus ląstelių linijomis. Jie ne tik suteikia standartizuotą naujų vaistų bandymų poligoną, bet ir padėjo mums pasiekti didelių proveržių suvokiant ligas ir įgimtus sutrikimus. Be to, vaisiaus ląstelių linijos taip pat padėjo mums sukurti tokius vaistus kaip preparatas H ir aspirinas – du vaistai, kurių Conway regioninės sveikatos sistemos „antivakseriai“ turėtų taip pat atsisakyti.
Nors religinių išimčių prašymų daugėja, skaičiai vis dar nedideli: 95 procentai ligoninių sistemos darbuotojų, pažymėjo M. Troupas, jau yra bent iš dalies paskiepyti. Taip gali būti dėl to, kad beveik visos pagrindinės religinės konfesijos ir institucijos pritaria vakcinai – net popiežius, garsiai pasisakęs prieš abortus, nesureikšmino vaisiaus ląstelių problemos.
„Kaip praktikuojantis katalikas, manau, jog moralinė pusiausvyra, kai netiesiogiai gaunama nauda iš aborto, įvykusio prieš 50 metų, siekiant pasiskiepyti, kad būtų išvengta mirčių bendruomenėje, yra niekis, – rašė dr. J. Lawleris. – Šiuo metu turime sutelkti dėmesį į gyvybių gelbėjimą. Turime rūpintis savo kaimynais“.
