Rusiją kelia nerimą
E. Lucasas savo straipsnyje kalba apie tai, kad Lietuvas ir Lenkija iš tiesų turi daug bendrų interesų ir klausimų, kuriuos šalims vertėtų aptarti. Vienas iš šių klausimų – bendros karinės pratybos, „Steadfast Jazz“, kurios kitais metais turi vykti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. E. Lucasui nerimą kelia besikeičiantis NATO valstybių narių požiūris į Baltijos šalių saugumą ir agresyvūs Rusijos veiksmai: nestrateginio pobūdžio JAV branduolinių ginklų Europoje klausimas yra peržiūrimas, Jungtinės Valstijos taip pat išveda konvencines pajėgas, Rusija ženkliai didina išlaidas gynybai: „2009 metų „Ladoga“ ir „Zapad“ pratybos, paremtos Baltijos šalių užpuolimo ir Varšuvos sunaikinimo scenarijumi, išsiuntė nemalonų signalą apie karinį Rusijos mąstymą.“ Pasak E. Lucaso, NATO privalo permąstyti savo poziciją, atsižvelgdama į dabartinę politinę aplinką, ir pradėti galvoti apie potencialius ateities konfliktus – sukurtą politinį chaosą vienoje ar keliose Baltijos šalyse, dėmesio nukreipimą ir agresyvią Kremliaus valdžią: NATO privalo užtikrinti, kad penktasis straipsnis veiks bet kuriomis sąlygomis.
E. Lucasas taip pat tegia, kad „Steadfast Jazz“ turi būti didelės ir užtikrintos pratybos, kurios turi pasiųsti Rusijai atitinkamą signalą. Jeigu to padaryti nepavyktų, Rusija tai vertintų kaip aljanso silpnybę ir pradėtų galvoti, kad Jungtinėms Valstijoms neberūpi sąjungininkai Europoje: „Jeigu, pavyzdžiui, Italija pradės skųstis ir nedalyvaus pratybose, o Prancūzija atsisakys siųsti savo karius, Rusija pradės galvoti, kad tolimesnėms NATO valstybėms narėms Baltijos šalys neberūpi.“ Pasak E. Lucaso, tai būtų tikra katastrofa, jei prasti Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai persikeltų ir į gynybos sektoriaus planavimą.
Kaip teigia E. Lucasas, dar vienas prastėjančių Lietuvos ir Lenkijos santykių indikatorius – prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymas vykti į Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentų susitikimą Varšuvoje. D. Grybauskaitės atvykimas šiuo metu abiems šalimas būtų išties naudingas, nes prezidentams iš tiesų yra apie ką pakalbėti.
Jam pritaria ir Lenkijos apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis. Savo straipsnyje jis prisimena, kaip dar vos prieš ketverius metus Lenkija ir Lietuva kartu ragino pradėti derybas su Gruzija ir Ukraina dėl narystės NATO, tačiau dabar abi šalys tarpusavyje beveik nebesikalba. Lietuvą J. Haszczynskis apkaltino didybės manija: „Kiekvienas Lietuvos paaiškinimas, kodėl D. Grybauskaitė neatvyks į susitikimą, yra blogesnis už kitą. Oficiali priežasti – nebuvo atsiųstas tinkamas pakvietimas – melagingas. Kitas paaiškinimas – nėra apie ką kalbėti. <...> Turbūt dar blogesnis yra paaiškinimas per megalomaniją: ponia Grybauskaitė nori, kad Lietuva, o ne Lenkija būtų regiono lyderė.“
