Lietuva palankiai vertina Latvijos poziciją nesieti jūros sienos sutarties ratifikavimo su dvišaliu bendradarbiavimu ekonomikos srityje.
Tai BNS teigė Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos atstovas, atsiliepdamas į Latvijos ambasadoriaus Vilniuje Hardžio Baumanio pareiškimą, kad jūros sienos sutarties ratifikavimo klausimas Rygoje yra sprendžiamas, bei patikinimą, kad latviai nesieja šios sutarties su Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimu ekonomikos srityje.
1999 metais pasirašytą sutartį dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos iki šiol yra ratifikavusi tik Lietuva, Latvijos parlamente šis procesas įstrigo. Tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad prieš ratifikuojant sutartį reikėtų sudaryti dar vieną - sutartį dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos juros ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe.
Šias sutartimi latviai buvo ypatingai suinteresuoti, nes, preliminarių žvalgymų duomenimis, turi perspektyvų naftos telkinį savo kontinentiniame šelfe. Lietuviai taip pat nelinkę atsisakyti galimybės ateityje gauti naudos iš šio telkinio eksploatacijos.
Lietuvos atstovai teigia nesantys kategoriškai nusiteikę prieš latvių siūlymus pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo sutartį, tačiau pažymi, kad tartis dėl ekonominės veiklos reikia tuomet, kai bus ratifikuota sienos sutartis, ir tarptautinės konvencijos nebetrukdys atnaujinti informacijos rinkimo apie toje teritorijoje esančius naudinguosius išteklius.
Anot ambasadoriaus H.Baumanio, sutarties ratifikavimo procesą Latvijos parlamente būtina atlikti iš naujo.
"Sienos sutarčiai parlamente tuo metu buvo pritarta tik po pateikimo, o ratifikuota ji nebuvo, todėl dabar būtina iš naujo pereiti visas procedūras. Jas būtina pradėti nuo pateikimo Vyriausybei, po to seks sutarties peržiūrėjimas Vyriausybėje bei parlamento užsienio reikalų komisijoje. Vėliau sutartį vėl turės ratifikuoti parlamentas",- sakė H.Baumanis negalėjęs tiksliai pasakyti, kada tai bus padaryta.
Lietuvos URM tikisi jūros sienos sutarties ratifikavimo Latvijoje perspektyvą išsamiai per latvių premjero vizitą į Vilnių šią savaitę.
Lietuvos ir Latvijos derybos dėl jūros sienos buvo ilgos ir sunkios, neapsieita ir be kuriozų.
1995 metų gegužę Maišiagaloje vykusiame neformaliame tuometinio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko susitikime su Latvijos kolega Gunčiu Ulmaniu buvo suderėti preliminarūs susitarimai, kurie Lietuvai nebuvo naudingi. Lietuva vėliau atsiribojo nuo vadinamojo "Maišiagalos memorandumo".
Aistras dėl jūros sienos labiausiai kursto minėtas naftos telkinys ir teisės į jo eksploatavimą. Latvija, siekdama į naftos paieškas Baltijos jūroje pritraukti tarptautinius investuotojus, su JAV kompanija AMOCO buvo pradėjusi derybas, tačiau Lietuvai kategoriškai nesutinkant, Latvijos vyriausybės bendras su amerikiečiais projektas nutrūko.
