Didžiausias pastarųjų kelių savaičių sergamumas Europoje stebimas Serbijoje, Kroatijoje, San Marine, Liuksemburge ir Lietuvoje. Šiose šalyse – daugiau nei 9 tūkst. naujų atvejų augimas milijonui gyventojų dviejų savaičių laikotarpiu, lyginant su ankstesnėmis 14 dienų. Didelis augimas fiksuojamas ir Slovėnijoje, Lichtenšteine, Švedijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Lenkijoje.
Dar vienas pavojų rodantis rodiklis – teigiamų testų dalis. Jeigu teigiamų koronaviruso testų atsakymų dalis viršija 10 proc., manoma, kad šalis jau nespėja suvaldyti ir nustatyti visų atvejų, kurių iš tiesų yra daug daugiau. Saugiau gali jaustis šalys, kuriose teigiamų atsakymų gaunama iki 2-3 proc.
Gruodžio 1-osios duomenimis (paskutinių 7 dienų vidurkis), Lietuvoje net 16,5 proc. atliekamų testų rodo teigiamus rezultatus. Lenkijoje – 34,4 proc, Ukrainoje – 35 proc., Čekijoje – 20,6 proc. Panašūs į Lietuvos rodikliai ir Šveicarijoje ar Austrijoje (17,3 ir 16,1 proc.). Latvijoje – 8,8 proc., Estijoje – 6,6 proc., o Švedijoje – 11,6 proc. Mažiausiai teigiamų rezultatų Europoje nustatoma Islandijoje, Suomijoje, Danijoje ir Airijoje (apie 2 proc.).
Geros naujienos – atliekamų testų skaičius
Lietuvoje vis dar atliekama gerokai daugiau testų (4,17 testų tūkstančiui gyventojų) lyginant su daugeliu kitų Europos valstybių.
Pagal šį rodiklį gruodžio 1-osios duomenimis (paskutinių 7 dienų vidurkis) mus lenkia tik Danija (11,07 tenkančių tūkst. gyventojų), Liuksemburgas (15,81 / tūkst. gyventojų) ir Kiprui (5,54 / tūkst. gyventojų).
Estijoje ir Latvijoje atliekama, atitinkamai, 3,85 ir 3,44 testų tūkst. gyventojų.
Protrūkis jau pristabdytas
Jeigu spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje Lietuvoje buvo stebimas daugiau nei 100 proc. naujų atvejų augimas (savaitės laikotarpiu, lyginant su ankstesnėmis 7 dienomis), tai įvedus ribojimus šis nevaldomas augimas buvo kiek apmažintas.
Paskutines 2 lapkričio savaites naujų atvejų augimo procentas siekė 0-20 proc. ribą, priklausomai nuo konkrečios dienos rezultatų. Tai leidžia tikėtis, kad bent jau eksponentinis augimas buvo pristabdytas ir netrukus karantino priemonės leis sumažinti naujų užsikrėtimų skaičių.
Lietuva, pagal taikomas priemones, – arčiau Švedijos negu Prancūzijos
Skirtingai negu dažnai yra manoma – Lietuva rudenį įvedė ne tokį griežtą karantiną, kaip pavasarį. Remiantis OWiD sudaromu reitingu, Lietuva rudenį taiko apie 60 proc. maksimalių priemonių.
Sudarant šį rodiklį yra atsižvelgiama į tai, kokias valdžios priemones taiko stabdant pandemijos plėtrą: mokyklų uždarymas, viešųjų renginių draudimas, kaukių dėvėjimas, judėjimo ribojimas ir pan.
Paradoksalu, tačiau pagal draudimus rudenį Lietuva (63 proc.) yra arčiau Švedijos (54 proc.), negu griežtas priemones vėl pasirinkusios Vakarų Europos (Prancūzija – 75 proc., Italija – 80 proc., Airija – 84 proc., Austrija – 82 proc., Lenkijoje – 71 proc.) šalys.
Primename, kad pirmojo karantino metu kovo–balandžio mėnesiais Lietuvoje įvestos priemonės siekė 82 proc., pagal OWiD lentelę.
