Simona PUŽAITĖ
Trečiadienį Šiauliuose lankėsi Švedijos ambasadorė Lietuvoje 48-erių Cecilija Ruthstrom-Ruin. Nors ambasadorės dienotvarkė griežtai sustyguota minučių tikslumu, ji davė išskirtinį interviu „Šiaulių kraštui“. Ambasadorė kalbėjo apie verslo ir kultūros ryšius tarp dviejų valstybių, Lietuvos pažinimą. Įsileido į muzikos, į namų pasaulį, kuriame daug atsakomybės tenka jos vyrui.
Kultūra jungia
– Lietuvoje ambasadore dirbate beveik dvejus metus. Prie ko buvo sunkiausia priprasti svetimoje šalyje?
– Sunkumų nematau. Gyvenau keliose skirtingose užsienio šalyse. Lietuva – neabejotinai viena iš tų, kuri Švedijai artima ne vien geografiškai, nepaisant skirtumų, yra daug panašumų visuomenėje. Priprasti Lietuvoje buvo labai lengva ir mano šeimai.
Be abejo, dirbdamas ambasadoje, esi supamas žmonių, kurie kalba švediškai, pažįsta šalį, gali visokeriopai padėti.
– Būdama ambasadore aktyviai dalyvaujate visuomeniniame gyvenime. Kokią pozityvią kultūrinę, socialinę švedų patirtį norite perduoti?
– Nuo pirmųjų dienų, kai atvykau į Lietuvą, esu sužavėta stiprių lietuvių kultūros tradicijų. Taip pat žaviuosi stipria klasikine kultūros tradicija. Mano nuomone, klasikinis menas sklinda plačiau, nei vien tik siauroje žmonių grupėje.
Norėčiau parodyti platų Švedijos kultūros spektrą: nuo modernios iki klasikinės. Švedija nuolat keičiasi, nors ir turi stiprų identitetą.
Mano nuomone, lietuviai Švedija domisi ir turi nemažai žinių. Dažnai jie apie švedus žino daugiau nei atvirkščiai.
Įvairių rūšių kultūra padeda suvienyti žmones, todėl džiaugiuosi, kai galime paremti bendradarbiavimą tarp kultūros institucijų. Kultūra yra jungiantis tiltas.
Lietuva – ne tik Vilnius
– Šių metų pradžioje lankėtės Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, bendravote su įmonių, turinčių ar planuojančių turėti verslo ryšių su Švedija, atstovais. Kokias verslo perspektyvas matote Šiauliuose?
– Vizito metu maloniai nustebau sutikusi daug motyvuotų verslo žmonių, aktyviai veikiančių Švedijos kapitalo bendrovių. Šiauliai įdomus regionas daugeliu atžvilgių: išlaikė stiprias industrines tradicijas, turi stiprią mokslo bazę – regioninį universitetą.
Logistiniu požiūriu Šiauliai gera vieta verslui, nes turi patogų susisiekimą. Nenorėčiau išskirti konkrečių verslo sektorių, nes verslininkai patys turėtų nuspręsti, kur jie mato perspektyvą.
Švedijoje labai svarbu pabrėžti, kad Lietuva – ne vien Vilnius. Noriu surinkti kuo daugiau informacijos apie verslo galimybes įvairiuose šalies miestuose, jas būtų galima pristatyti potencialiems investuotojams iš Švedijos.
– Lietuviai Švediją dažnai renkasi emigracijai kaip socialinės gerovės šalį. Kokius lietuvius ir Lietuvą pažįsta švedai?
– Apie 25 procentai švedų populiacijos arba patys, arba jų tėvai gimę už Švedijos ribų. Lyginant lietuvius imigrantus su gausiu imigrantų būriu iš buvusios Jugoslavijos, Irako, Sirijos, Somalio, jie užima labai mažą dalį. Todėl daugelis žmonių bendrai apie lietuvius neturi susiformavę stipraus įvaizdžio ar nuomonės.
Pavyzdžiui, girdžiu daug pozityvių komentarų iš savo tėvų. Pernai juos operavo chirurgai lietuviai. Galime teigti, kad į Švediją pasinaudoti galimybėmis atvyksta itin išsilavinę žmonės.
Reikia atnaujinti įvaizdį
– Neseniai internete išpopuliarėjo verslą Lietuvoje pradėti skatinantis motyvacinis vaizdo klipas su šūkiu „Lietuva. Ambicinga kaip ir tu“ ("Lithuania. A country as ambitious as you are"). Ar matote išskirtinę Lietuvos savybę, kuri leistų greitu metu pavyti Skandinavijos šalis?
– Lietuva turi tikrai daug išsilavinusių ir darbščių žmonių. Galima pasiūlyti aukštos kvalifikacijos personalą potencialiems investuotojams. Kokybė ir žmogiškieji resursai, kuriuos čia galima gauti, itin aukšti, lyginant su kainomis. Gera kelių infrastruktūra, interneto ryšys.
Švedijos verslininkams patrauklus faktas, kad Lietuva turi vienus geriausių ekonominių rodiklių Europoje. Pasitikėjimas Lietuva buvo neabejotinai sustiprintas, kai šaliai pavyko išbristi iš finansinės krizės 2009 metais. Pagarba Lietuvai, kuri sugebėjo suvaldyti sudėtingą situaciją, kai tuo tarpu daugelis šalių kamavosi.
Lietuva geografiniu požiūriu strategiškai patogus taškas tarp Rytų ir Vakarų.
Skaidrumo trūkumas ir korupcija yra problema, kurią reikia spręsti, bet procesas juda tinkama linkme. Lietuvai reikia siekti parodyti, kad tai šalis, kurioje galima pasitikėti institucijomis.
Mano nuomone, Lietuvos įvaizdis neatnaujintas atsižvelgiant į dabartinę padėtį, todėl gerai, kai stengiamasi parodyti, ką Lietuva gali pasiūlyti. Vaizdo klipas – vienas iš tų žingsnių.
– Esate minėjusi, jog Švedijoje, kaip būdinga tradiciškai protestantiškoms valstybėms, daug svarbesnis yra individas, o ne šeima. Ar šis vertybinis orientyras padeda išugdyti daugiau asmenybių, lyderių?
– Priešingai nei daugelyje kitų šalių, visa Švedijos sistema paremta individu kaip vienetu. Turime individualius mokesčius asmenims. Iš jaunų žmonių tikimasi, kad jie paliks namus anksčiau – niekas negalvoja, kad tėvai juos rems daugiau negu 20 metų.
Švedų lyderis nėra pats sau – svarbu išklausyti, visus įtraukti į procesą. Pavyzdžiui, kandidatuodamas į ministro pirmininko postą kandidatas per rinkimų kampaniją reklamavosi šūkiu „Aš klausausi – bandau suprasti, ko jums reikia“.
Lyderystė – kombinacija tarp stiprios individualybės ir kolektyvinio būdo spręsti problemas.
Dainuoja bažnyčios chore
– Metus mokėtės dainuoti Paryžiaus konservatorijoje operinio dainavimo, turite nemažai dainavimo choruose patirties, griežėte violončele. Specialiame pasirodyme net atlikote ariją su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Kokią vietą jūsų gyvenime dabar užima muzika? Ar nesvarstėte pradėti muzikinės karjeros?
– Svarsčiau apie tai, kai buvau paauglė. Dvejojau, ar pasirinkti specializuotą muzikos mokyklą. Vienas iš dalykų, kuris paskatino to nedaryti, – smalsumas daugeliui dalykų. Suvokiau, jei pasirinksiu muziką, turėsiu baigti kitas veiklas, susikoncentruoti tik į vieną. Nenorėjau "susiaurėti".
Turiu nemažai draugų, tapusių profesionaliais muzikantais. Daugelis jų nėra tokie laimingi, kaip darantys tai tik savo malonumui. Todėl džiaugiuosi, kad muzika yra tik mano pomėgis.
– Jūsų šeimos rūpesčiai, buitis tenka Jūsų vyrui, dėl Jūsų karjeros jis paliko savo darbą ir keliauja kartu. Kiek Jums svarbus moters ir vyro lygiateisiškumas?
– Mes dalijamės darbais, tačiau dėl lankstesnio darbo grafiko jam tenka daugiau atsakomybės. Tenka paimti vaikus iš mokyklos, padėti ruošti namų darbus...
Vyras Pahlas dirba laisvai samdomu žurnalistu. Anksčiau jis dirbo Švedijos žurnale, bet pasirinko palikti darbą dėl mano paskyrimo į kitą šalį.
Kai gyvenome Japonijoje, tai buvo labai neįprasta. Apie mano vyrą, besirūpinantį vaikais, šeima, net parodė televizijos laidą. Japonija didelė šalis – jei laidą ir matė keletas procentų žmonių, tai vis vien du milijonai. Moterys gatvėje prieidavo prie vyro, pagarbiai sveikindavosi.
Švedijoje apie 25 procentai tėvų išeina tėvystės atostogų. Tai didžiausias skaičius visame pasaulyje. Lietuvoje maždaug 4 procentai, bet vis vien daugiau nei kitose šalyse.
– Jūsų darbas – nuolat kintantis, kupinas atsakomybės. Kaip pailsite?
– Kadangi dažnai tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, priėmimuose vakarais, kai tik galiu, stengiuosi praleisti laisvą laiką su šeima.
Taip pat labai mėgstu dainuoti. Esu laiminga, kad esu bažnyčios choro narė. Ne vien dėl muzikos, bet ir turiu galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis. Tai įdomus būdas susipažinti su lietuvių visuomene ir kultūra.
Mėgstu pasivaikščioti gamtoje su savo šunimi. Buvimas gamtoje suteikia energijos.
