Sparčiai senėjančiame pasaulyje „Global AgeWatch Index“ – pirmasis toks tyrimas – nustatė, kad Švedija, garsėjanti kaip dosni gerovės valstybė, Norvegija ir Vokietija yra geriausiai pasirengusios spręsti senstančios populiacijos iššūkius.
„Global Age Watch" indekse Lietuvai skirta 50-oji vieta iš 91 įvertintos šalies. Lietuva įvertinta gana gerai dėl išsilavinimo ir darbo rinkos, bet šalies vertinimą numušė senolių jaučiamas nesaugumo jausmas ir nepasitenkinimas pilietinėmis laisvėmis, skelbia tyrimo autoriai.
Tai, kaip šalys rūpinasi savo pagyvenusiais piliečiais, bus vis svarbiau, nes vyresnių nei 60 metų žmonių skaičius nuo maždaug 809 mln. šiandien tikriausiai išaugs iki daugiau kaip 2 mlrd. 2050-aisiais ir sudarys daugiau nei penktadienį žmonijos, sakoma ataskaitoje.
„21-ajame amžiuje vyksta beprecedentė pasaulinė demografinė pereiga", – sako tyrimo autoriai.
Blogiausiomis vietomis senti jie nurodo daugelį Afrikos ir Pietų Azijos šalių, o pačioje sąrašo apačioje yra Tanzanija, Pakistanas ir Afganistanas.
Indeksą sudarė „HelpAge International“ ir JT Gyventojų fondas, siekdami pateikti taip reikalingus duomenis apie senstančias populiacijas visame pasaulyje.
Pagyrimai Bolivijai ir Šri Lankai
Autoriai įvertino socialinę ir ekonominę pagyvenusių žmonių gerovę 91 šalyje, palygindami Pasaulinės sveikatos organizacijos ir kitų pasaulinių agentūrų duomenis apie pagyvenusių žmonių pajamas, sveikatos apsaugą, švietimą, galimybes įsidarbinti ir gyvenamąją aplinką.
Nors turtingiausios pasaulio šalys, tarp jų – Vakarų Europos valstybės, JAV ir Japonija, kaip ir buvo galima tikėtis, yra aukštose pozicijose, ataskaitoje daroma ir tam tikru mastu netikėta išvada, kad virtinė ne tokių turtingų šalių taikė politiką, kuri reikšmingai pagerino pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę.
Bolivija, kuri siūlo nemokamą sveikatos apsaugą savo pagyvenusiems piliečiams, nors yra viena neturtingiausių iš tirtų valstybių, ir Šri Lanka su savo ilgalaikėmis investicijomis į sveikatos apsaugą bei švietimą yra tarp tų pagyrimo sulaukusių šalių.
„HelpAge" vadovė Silvia Stefanoni sakė, kad skubos nebuvimas debatuose dėl pagyvenusių žmonių gerovės „yra viena didžiausių kliūčių tenkinant senstančių pasaulio gyventojų poreikius“.
„Sudarydamas sąlygas mums geriau suprasti moterų ir vyrų gyvenimo kokybę jiems senstant, šis naujas indeksas gali padėti mums sutelkti savo dėmesį ten, kur reikalai klostosi gerai ir kur turime juos gerinti“, – sakoma jos pareiškime.
Studijoje taip pat pažymima, kad kai kurios iš geriausiai įvertintų šalių sėkmingą rūpinimosi pagyvenusiais žmonėmis politiką įdiegė tuo metu, kai buvo dar tik kylančios ekonomikos.
Pavyzdžiui, Švedija visuotinę pensijų sistemą įvedė prieš šimtą metų, o Norvegija – 1937 metais, sakoma studijoje.
„Riboti ištekliai nebūtinai turi būti kliūtis šalims rūpinantis savo vyresniais piliečiais“, – nurodoma joje.
Kylančios ekonomikos Brazilija ir Kinija atsidūrė atitinkamai 31 ir 35 vietose, o Pietų Afrikos Respublika (PAR), Indija ir Rusija yra daug žemesnėse vietose – atitinkamai 65-oje, 73-ioje ir 78-oje.
Pozityvu tai, kad kai kurios šalys ir regionai, kur populiacijos sensta sparčiausiai, jau rengiasi demografiniams pokyčiams.
Lotynų Amerikos šalims, kuriose pagyvenusių žmonių skaičius iki 2050 metų turi padvigubėti, yra gerai atstovaujama pirmajame 30-uke. Čilė ir Urugvajus, pavyzdžiui, yra atitinkamai 19-oje ir 23-ioje vietose.
Tačiau kai kurios Rytų Europos šalys turi dar nemažai padaryti: Moldova, pavyzdžiui, yra 76-oje vietoje, o Juodkalnija - 83-ioje vietoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
