Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas viešėdamas Briuselyje penktadienį susitiko su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vokietijos kanclere Angela Merkel ir įteikė jai laišką, kuriame akcentuojama vieningos ES energetikos politikos reikšmė bei būtinybę kalbėti vienu balsu.
Laiške, kurį praėjusią savaitę G.Kirkilas pasirašė kartu su Lenkijos vyriausybės vadovu Jaroslawu Kaczynskiu, pabrėžiama energijos tiekimo alternatyvų, energetikos jungčių svarba.
G.Kirkilas ir J.Kaczynskis laiške pažymi, jog ES šalių solidarumas galimų energijos tiekimo krizių atveju turi tapti vienu iš svarbiausių bendros ES energetikos politikos tikslų.
Susitikime su A.Merkel Lietuvos premjeras pasiūlė vartoti svaresnes formuluotes ES viršūnių taryboje kalbant apie visų priemonių panaudojimą energijos tiekėjų patikimumui stiprinti.
Lietuva ypač atktyviai deda pastangas įtrauktį į ES darbotvbarkę energijos išteklių tiekimo patikimumą po to, kai Rusija pernai liepą "užsuko" naftotiekį "Družba", kuriuo žaliavą gavo Lietuvos naftos perdirbimo įmonė "Mažeikių nafta". Rusija taip padariusi dėl naftotiekio techninių gedimų, tačiau Vilniuje neabejojama, kad tai padaryta politiniais motyvais, Maskvai reiškiant nepasitenkinimą, kad Lietuva "Mažeikių naftą" pardavė ne Rusijos įmonėms, o Lenkijos "PKN Orlen".
Lietuva ir Lenkija taip pat neslepia neigiamos reakcijos į savo partnerės Europos Sąjungoje Vokietijos sprendimą, nepasitarus su kitais ES nariais, tiesti su Rusija dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Vokietijos ir Rusijos pradėtas vykdyti Šiaurės Europos dujotiekio projektas ne tik kelia nuogąstavimus dėl galimos ekologinės katastrofos Baltijos jūroje, kur po Antrojo pasaulinio karo paskandinta daug cheminio ginklo, bet ir susilpnina Baltijos valstybių bei Lenkijos energetinį saugumą, nes aplenkia jų teritorijas.
