Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose.
Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei.
E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai.
Suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja premjero Krišjanio Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,8 proc. balsų ir kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“, surinkęs 11 proc. balsų.
Tik aštuonios partijos ar sąrašai peržengė 5 proc. barjerą ir užsitikrino atstovavimą 100 vietų Saeimoje. Tarp jų – centro dešinysis „Nacionalinis susivienijimas“ ir centristinė partija „Už plėtrą/Už!“, kurios abi yra dabartinės K. Karinio mažumos koalicinės vyriausybės narės.
Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25 proc. iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente.
Šeštadienį vykę rinkimai buvo itin skaudus smūgis „Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, įskaitant baltarusius ir ukrainiečius.
Socialdemokratinė „Santarvė“ surinko vos 4,8 proc. balsų. Tuo metu 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų, tačiau partija, nors gavo daugiausiai balsų, į derybas dėl vyriausybės tąkart nebuvo pakviesta.
Rinkėjų aktyvumas siekė 59,14 procento, nurodė Centrinė rinkimų komisija. Tai kone 5 proc. daugiau nei per 2018-ųjų rinkimus.
Stebėtojai teigia, kad vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą padarė didelę įtaką rinkėjų požiūriui ir lėmė gilų susiskaldymą tarp nepritariančių karui rusakalbių ir palaikančiųjų jį. Pagrindinis rinkimų klausimas buvo Latvijos ekonominė padėtis, įskaitant sparčiai kylančias energijos kainas.
