Lenkų politikai pastaruoju metu dažnai duoda peno satyrikų fantazijai - antai, nesenai per pasaulį nuskambėjo premjero Jaroslavo Kaczynskio prisipažinimas, kad jis neturįs sąskaitos banke, nes...bijo, kad kas nors į jo sąskaitą nepervestų „nešvarių“ pinigų.
Ne tik politikos apžvalgininkų, bet ir humoristų taikiniu jau kelinti metai yra Savigynos lyderis Andrzejus Leperis, kuris pats ir jo partiniai bendražygiai neišsikapsto iš aferų.
Neatsilieka ir nacionalistinės Lenkijos šeimų lygos politikas, vicepremjeras Romanas Giertychas (nuotraukoje), kurio sumanymai reformuoti švietimo sistemą kelia kartais juoką, bet vis dažniau ir nerimą. Pernai ministras paskelbė „abitūros amnestiją“, priimdamas sprendimą, kad iš vieno dalyko nepatenkinamą pažymį gavusieji abiturientai gaus brandos atestatą , kuris juos įgalins stoti į aukštąsias mokyklas. Tuo būdu ministras tikėjosi užsitikrinti keliasdešimties tūkstančių dėkingųjų piliečių paramą būsimuose savivaldos rinkimuose.
Toks žingsnis sukėlė pasipiktinimą net ir tarp pačių suinteresuotųjų, jau nekalbant apie aukštųjų mokyklų bendruomenę. Ne mažiau prieštaringas yra ir naujausias R. Giertycho pasiūlymas „išgryninti“ mokyklinė literatūros sąrašą, paliekant joje tik patriotiškiausius kūrinius bei „teisingos“ biografijos ir kilmės autorius.
Lenkų mokiniai neskaitys Kafkos, Gombrowicziaus ir Camus
Švietimo ministerijos internetiniame puslapyje nesenai buvo paskelbtas privalomos literatūros sąrašo projektas, kurį - kaip teigia ministerija - sudarė geriausi šalies lenkų kalbos specialistai bei mokytojai. Siūlomos literatūros sąraše nėra tokių garsių pasaulinio masto rašytojų, kaip Franzo Kafko, Goethe ar Dostojevskio. Anot vieno lenkų publicisto, Lenkijos šeimų lygos politiko vadovaujamai žinybai Dostojevskis užkliuvo todėl, kad nemėgo lenkų, Kafka - nes žinia, kokios kilmės, o Goethe - nes vokietis.
Į cenzorių akiratį pateko ir lenkų autoriai, tokie autoriai, kaip Witoldas Gombrowiczius, Ignacy Witkiewiczius- Witkacy ar Herlingas-Grudzińskis . Visi trys rašytojai kritikavo lenkų megalomaniją, ypač pasižymėjo W. Gombrowiczius, kuris knygose „Ferdydurke“ ar „Transatlantyk“ beatodairiškai išjuokė lenkų ydas.
Išmestų „neteisingų“ rašytojų vietą užpildyti turi tokie autoriai, kaip Henrykas Sienkiewiczius, kurio net keturios knygos pateko į privalomos literatūros sąrašą . Kaip žinia, H.Sienkiewiczius rašė specifinėje epochoje, kuomet Lenkija kaip valstybė neegzistavo, ir jo kūrybos tikslas buvo skatinti lenkų patriotizmą ir ugdyti pasididžiavimą savo tauta ir istorija. Tačiau jo knygose apstu istorinių faktų iškraipymų ir priešiškumo kaimyninėms tautoms, visų pirma ukrainiečiams.
Švietimo ministerija - nacionalistų užuovėja
Ministro R. Giertycho užmojus sukritikavo premjeras J. Kaczynskis, pareiškęs nesuprantąs savo pavaldinio elgesio. Bet švietimo ministras nelinkęs aiškintis, juolab, kad jo pozicija tampa vis stipresnė, nors dar nesenai politikos apžvalgininkai pranašavo, kad Lenkijos šeimų lyga ir „Savigyna“ J. Kaczynskio vyriausybėje atlieka tik „garnyro“ vaidmenį.
Tačiau „garnyras“ žino, kad be jo paramos J. Kaczynskis nepajėgus prastumti jokio įstatymo. R. Giertychas jaučiasi užtikrintai, o jo vadovaujamoje ministerijoje apstu nacionalistinių pažiūrų tarnautojų, susijusių su nešlovingai antisemitizmu pagarsėjusia jaunimo organizacija „Mlodziež Wszechpolska“ (Visos Lenkijos jaunimas) bei Lenkijos šeimų lyga.
Nepriklausomų ekspertų įsitikinimu, ministras yra nekompetentingas, ir švietimo ministeriją naudoja visų pirma savo asmens ir savo partijos reklamai.
