Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tai pareiškė interviu britų leidiniui „The Sunday Times“, pranešė „Ukrinform“ ir „Bankier.pl“.
Lenkijos vadovas pakartojo savo poziciją, pažymėdamas, kad, nepaisant politinių ginčų tarp Lenkijos ir Ukrainos, jis mano, jog Kyjivui turėtų būti suteikta visa parama, kurios reikia, norint pasiekti visišką pergalę prieš Rusiją, nes ji yra labai svarbi ir Ukrainai, ir Europai.
Atsakydamas į klausimą, ar Ukraina realiai galėtų susigrąžinti visas okupuotas teritorijas, atsižvelgiant į Rusijos kiekybinį pranašumą, A. Duda paprieštaravo: „Jei esate tokie dosnūs Rusijai, kodėl neatiduodate jai gabalėlio savo žemės?“
„Kokiu pagrindu, leiskite paklausti, Rusija ko nors nusipelnė – ypač svetimos teritorijos?" – akcentavo jis.
A. Duda pažymėjo, kad Lenkijos „Rytų skydo“ projektas yra „nauja geležinės uždangos versija“. Nors kai kurie Vakarų politikai į šią perspektyvą galbūt žiūri su nerimu, jis pareiškė: „Jei mano tėvynainių saugumas turi būti užtikrintas vėl pastatant geležinę uždangą, tuomet gerai, bus geležinė uždanga – o mes būsime laisvojoje jos pusėje“.
Kaip praneša „Ukrinform“, Lenkija planuoja iki 2028 metų palei savo sienas su Rusija ir Baltarusija pastatyti 700 km ilgio įtvirtinimus, kurie yra plačios iniciatyvos „Rytų skydas“ dalis, įskaitant aptikimo ir perspėjimo sistemas, pažangias bazes, logistikos centrus ir kovos su dronais priemones.
Interviu agentūrai „Ukrinform“ Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Piotras Lukasiewiczius paaiškino, kad „Rytų skydo“ projektu, kurį įkvėpė Ukrainos patirtis, siekiama apsisaugoti nuo galimų įsiveržimų iš Rusijos ir Baltarusijos.
2022 metais Lenkija palei savo sieną su Baltarusija pastatė 5,5 m aukščio, 186 km ilgio užtvarą ir pažangią elektroninę stebėjimo sistemą, reaguodama į 2021 metų vidury Baltarusijos ir Rusijos organizuotą „migracijos spaudimo“ taktiką prie Lenkijos ir Baltijos šalių sienų.
