„Nusprendžiau grąžinti parlamentui – taigi, vetuoti – įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo bei teisės aktą dėl Nacionalinės teismų tarybos“, – per televiziją pareiškė šalies vadovas.
„Šis įstatymas nesustiprintų teisingumo jausmo“ visuomenėje, sakė jis. Prezidentas teigė sprendimą priėmęs po išsamių savaitgalio konsultacijų su teisės ekspertais.
„Šie įstatymai privalo būti pataisyti“, – pareiškė A.Duda.
Minėtos reformos būtų padidinusios teismų sistemos politinę kontrolę; kritikai piktinosi, kad valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) esą siekia sumažinti teismų nepriklausomybę.
„Tai, kad generalinis prokuroras gali kištis į Aukščiausiojo Teismo darbą, neturėtų būti mūsų tradicija“, – teigė Lenkijos lyderis.
Generalinio prokuroro pareigas Lenkijoje eina teisingumo ministras; viena iš parlamento priimtų reformų turėjo suteikti teisingumo ministrui teisę spręsti, kas iš dabartinio Aukščiausiojo Teismo narių toliau eis pareigas. Šis valdančiųjų siūlymas kritikams kėlė nerimą dėl įstatymo viršenybės šalyje.
Šeštadienį Lenkijos Senatas pritarė visoms teismų sistemos reformoms, tačiau tam, kad jos galutinai įsigaliotų, jas dar turėjo pasirašyti prezidentas.
A.Duda yra glaudžiai susijęs su PiS, inicijavusia šių įstatymų projektus, todėl jo veto buvo gana netikėtas.
Pastarosiomis dienomis įvairiuose šalies miestuose į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų, nepatenkintų siūlomomis reformomis. Sekmadienio vakarą tūkstančiai žvakeles nešusių demonstrantų sekmadienį žygiavo prie Lenkijos Aukščiausiojo Teismo, ragindami A.Dudą vetuoti tuos įstatymus.
Europos Komisija perspėjo Lenkiją, kad nenutraukus tų reformų EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.
Vyriausybė savo ruožtu tvirtino, kad šios reformos yra būtinos, kad ši sistema būtų efektyvesnė ir gebėtų kovoti su korupcija.
PiS į valdžią atėjo 2015-ųjų pabaigoje. Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmė reformuoti teismus tvirtindama, kad jos iniciatyvoms priešinasi elitas, ginantis savo privilegijas.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kandidatus į AT parenka nepriklausoma komisija, susidedanti iš teisėjų ir kelių politikų.
