„Lenkija jau seniai nuosekliai siekė, kad JAV karinis dalyvavimas jos teritorijoje būtų padidintas. Pasiekti šį tikslą amerikiečių kontingento mažinimo Vokietijoje sąskaita nėra mūsų ketinimas“, – BNS teigė Lenkijos ministras pirmininkas.
„Derybos dėl amerikiečių karių Lenkijoje skaičiaus didinimo vyksta kaip planuota ir, manau, rezultatas bus įspūdingas“, – teigė Lenkijos premjeras.
Prieš metus JAV ir Lenkijos prezidentai sutarė dėl papildomo tūkstančio karių dislokavimo Lenkijoje, tačiau naujienų agentūra „Reuters“ neseniai pranešė, kad iki šiol nepavyko susitarti, kur kariai bus dislokuoti, koks bus jų teisinis statusas ir kokią dalį projekto turės finansuoti Lenkija.
JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau šį mėnesį pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui Vokietijoje nuolat laikomą kontingentą, šiuo metu turintį 34,5 tūkst. karių, sumažinti 9,5 tūkst. karių. Tai paskatino kalbas, kad dalis šių karių gali būti dislokuoti Lenkijoje.
M. Morawieckis į BNS klausimus atsakė raštu po penktadienį vykusio apsilankymo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kur jis kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu paskelbė apie sienų kontrolės atsisakymą.
M. Morawieckio atstovai teigė, kad šiuo metu gyvam interviu nėra galimybių dėl koronaviruso situacijos ir įtemptos rinkimų kampanijos Lenkijoje.
Ministre pirmininke, penktadienį kartu su S. Skverneliu vėl atvėrėte Lietuvos ir Lenkijos sienas. Kokie jūsų lūkesčiai – kokį poveikį tai turės ekonominiam bendradarbiavimui, žmonių kontaktams?
Grįžtame prie mūsų puikaus kasdienio bendradarbiavimo daugelyje sričių. Bendradarbiavimas reiškia prekybą, abipusius vizitus, taip pat turistų srautą. Grįžtame prie įprasto gyvenimo ritmo. Prezidentas Lechas Kaczynskis ir prezidentas Valdas Adamkus parodė gerą pavyzdį, kaip Lenkija ir Lietuva gali pasiekti daugiau. Ir tai vyksta.
Kovo mėnesį šimtai lietuvių įstrigo Vokietijos ir Lenkijos pasienyje, kai jūsų vyriausybė atsisakė praleisti juos grįžti namo per Lenkiją savo lengvaisiais automobiliais, pargabenti lietuvių buvo organizuojami specialūs keltai. Kai kurie kritikai Lietuvoje tai pavadino pažeminimu. Ar elgtumėtės taip pat, jei ateitų antroji naujojo koronaviruso banga?
Iš tikrųjų uždarėme sienas dėl koronaviruso. Negalėjome leisti, kad į Lenkiją būtų užnešta daugiau užsikrėtimo virusu atvejų. Padėtis reikalavo labai greitų ir ryžtingų žingsnių. Įsivaizduoju, kad kai kuriems žmonėms buvo sunku grįžti namo. Tačiau [COVID-19] atvejų skaičiai kitose Europos šalyse buvo skaičiuojami tūkstančiais.
Lietuviai, nespėję laiku kirsti sienos, buvo nukreipti į kolonas, lydimas Lenkijos policijos, kad galėtų išvengti privalomojo karantino Lenkijoje ir sugrįžti į tėvynę. Pastaraisiais mėnesiais keliolika kartų kalbėjomės su premjeru Skverneliu, mėgindami darniai spręsti iššūkius.
Tikimės, kad antroji koronaviruso banga, jeigu ji bus, praeis daug lengviau. Dabar mūsų šalys pakankamai pasiruošusios su ja kovoti. Geroji praktika, visuomenės sveikatos apsaugos priemonės, taip pat Europos dėmesys aprūpinimo grandinėms gali padėti sumažinti bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių.
JAV ambasadorė neseniai pranešė, kad tęsiasi derybos dėl JAV karinio buvimo Lenkijoje padidinimo. Ar šis padidinimas apima šimtus ar tūkstančius papildomų karių? Ar vis dar kalbama apie „Trumpo bazės“ įkūrimą?
Lenkija jau seniai nuosekliai siekė, kad JAV karinis dalyvavimas jos teritorijoje būtų padidintas. Pasiekti šį tikslą amerikiečių kontingento mažinimo Vokietijoje sąskaita nėra mūsų ketinimas. Šiaurės Atlanto aljanso Rytų sparnas yra transatlantinės bendrijos reikšmingas komponentas. Esame įsitikinę, kad palaikyti tvirtus ryšius atitinka ne vien Lenkijos, bet ir visos Europos, įskaitant Vokietiją, interesus. Derybos dėl amerikiečių karių Lenkijoje skaičiaus didinimo vyksta kaip planuota ir, manau, rezultatas bus įspūdingas.
Ar siekiate, kad JAV kariai būtų dislokuoti netoli Suvalkų koridoriaus?
Mūsų regiono saugumas mums visuomet buvo aukšto lygio prioritetas. Galime šį tikslą pasiekti bendradarbiaudami su NATO. Mums malonu, kad mūsų veiksmai prisideda prie NATO rytinio sparno stiprinimo, užtikrinant ne vien mūsų piliečių saugumą, bet ir stiprinant regioninį solidarumą. Solidarumą, kuris yra ateities aljansų ir sąžiningų tarptautinių santykių kūrimo gairė.
Lenkijos naftos įmonė „PKN Orlen“ planuoja įsigyti „Lotus“ bendrovę, tačiau tai sulaukė Europos Komisijos prieštaravimų. Kokį poveikį šis sandoris gali daryti „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai Lietuvoje?
„Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas yra reikalinga paskata ne vien sujungtų bendrovių verslo ateičiai, bet ir Lenkijos bei Lietuvos bendram energetiniam saugumui. Tai gerai pasitarnaus tiek mažmeninių klientų, tiek vietos bendruomenių interesams. Dabar mums labiau nei bet kada anksčiau reikalingos į augimą orientuotos investicijos, ir konsoliduota žaidėja galės nuveikti daugiau.
Kokiose dar srityse matote galimybių sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą?
Esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų bendradarbiavimas taip pat turi puikių perspektyvų Europos Sąjungoje plėtojant ekonominį, prekybos, kultūros ir kitokį bendradarbiavimą. Tai nebūtų įmanoma nesant tokio gero bendradarbiavimo su premjeru Sauliumi Skverneliu, prezidentu Gitanu Nausėda ir mūsų prezidento Andrzejaus Dudos bendradarbiavimo.
Ko Lenkija siekia iš ES Atsigavimo fondo? Kokias priemones laikytumėte visiškai nepriimtomis? Ar siekiate bendros koalicijos su Vyšegrado valstybėmis ir Baltijos šalimis?
Lenkija pasisako už ambicingas priemones ir spartų įgyvendinimą, kad būtų atkurtos valstybių narių ekonomikos, sugrįžta į spartaus augimo kelią ir būtų didinamas ekonomikos atsparumas. Laikas yra gyvybiškai svarbus veiksnys. Per mūsų europinės integracijos istoriją poreikis Europos ryžtui dar niekada nebuvo toks didelis. Dabartinė krizė yra svarbus posūkio taškas Bendrijos istorijoje. Šiandien mums reikalinga iš tikrųjų skatinti ekonomikos augimą, ir mėginau įtikinti visus savo kolegas iš V4 (Višegrado ketverto) ir B3 (Baltijos šalių), kad tai gali sukurti stiprią paskatą investicijoms mūsų regione.
Lietuvos premjeras penktadienį sakė, kad jo vyriausybė kreipsis į ES teismą dėl naujų kelių transporto taisyklių, kurios numato priverstinį vilkikų grąžinimą į registracijos šalį kas aštuonias savaites, ir išsakė viltį, kad Lenkija prisijungs prie skundo. Ar kreiptumėtės į ES teismą, jei Mobilumo paketas bus galutinai patvirtintas?
Žinoma, tikiuosi, kad visi Vidurio ir Rytų Europos lyderiai sugebės pademonstruoti mūsų vienybę ir interesus šiuo klausimu. Naujosios taisyklės vestų prie konkurencijos sumažėjimo bendrojoje rinkoje, teisinio neapibrėžtumo, taip pat padidintų transporto sektoriaus neigiamą poveikį aplinkai. Ypač dėl pandemijos padėties padarinių neturėtume įsipareigoti eliminuoti Lenkijos ir Baltijos šalių transporto bendroves iš Bendrijos rinkos. Šiuo projektu numatomi sprendiniai yra žalingi rinkai ne vien dėl protekcionistinių priemonių.
Penktadienį sakėte, kad visomis jėgomis palaikote Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės. Baltijos šalys kol kas nerado bendros pozicijos dėl elektros embargo iš elektrinės. Kokia yra Lenkijos pozicija? Ar svarstytumėte atsisakyti planų dėl jūrinio kabelio, jei matytumėte riziką, kad Astravo energija pateks į bendrą rinką?
Energetika mūsų šalims yra esminė sritis, todėl Lenkijos ir Lietuvos požiūris šiuo klausimu yra panašus. Suprantame ir palaikome lietuvių pagrįstus nuogąstavimus dėl atominės jėgainės statybos Astrave. Tačiau turime nepamiršti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo su Baltarusija, gyvybiškai svarbaus abiem šalims.
Birželio 18 dieną planuojama ES Rytų partnerystės videokonferencija. Kokio rezultato tikitės? Ar ši problema dar gyvybinga?
Praeitais metais minėjome Rytų partnerystės 10-ąsias metines. Lenkija vyriausybės programomis ir nevyriausybinių organizacijų veikla palaiko Rytų partnerystės šalis, žengiančias vystymosi keliu. Tęsime savo pastangas stiprinti demokratinį valdymą, pilietinės visuomenės plėtrą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat ekonomikos reformas, turinčias stiprinti jų integraciją su ES ir jos valstybėmis narėmis.
Pastaraisiais metais Lenkija ir Baltijos šalys ne kartą kritikavo Rusiją dėl bandymų falsifikuoti istoriją, menkinti sovietų nusikaltimus. Ar Rusijos pareiškimai apie istoriją veikia jos dabartinę politiką? Kaip?
Privalome neleisti susiklostyti padėčiai, kai budelis vaizduojamas auka. Molotovo-Ribbentropo paktas pateikia tiesioginį įrodymą, kad buvo ruošiamasi bendrai agresijai prieš Lenkiją, pasidalyti įtaka, taip pat okupuoti jūsiškas Baltijos šalies – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Dėl to milijonai piliečių patyrė masines represijas. Mūsų dienomis rusai tebebando mūsiškį Europos solidarumą, apie ką liudija ir kiti Rusijos veiksmai, tokie kaip įsibrovimai į oro erdvę ir jūrines teritorijas.
