Rinktis žmones į demonstracijas paragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis pagrindinei Lenkijos opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), perspėjęs apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.
„Dešimtys tūkstančių žmonių Varšuvoje ir daugiau nei 100 miestų bei miestelių visoje Lenkijoje atėjo protestuoti prieš tai, ką ši vyriausybė daro mūsų tėvynei“, – sakė D. Tuskas didžiulei miniai sostinėje, užtvindytoje žvaigždėmis nusagstytomis mėlynomis ES vėliavomis.
D. Tuskas paprašė žmonių „ginti europinę Lenkiją“, minėtam teismo sprendimui sulaukus kritikos tiek Lenkijoje, tiek Bendrijoje.
Remiantis apklausomis, narystė Bendrijoje Lenkijoje išlieka labai populiari, tačiau Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti nuo tada, kai 2015 metais į valdžią atėjo dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Pagrindinis nesutarimų objektas yra PiS inicijuota plati teismų sistemos reforma, kuri, kaip baiminasi ES, gali pakenkti teismų nepriklausomumui ir demokratinėms laisvėms.
Naujausias posūkis šiame ilgai besitęsiančiame ginče buvo ketvirtadienio Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas. Vyriausybės oponentų teigimu, KT yra nelegitimi institucija, nes joje gausu PiS sąjungininkų.
Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas.
„Aš čia, nes bijau, kad išeisime iš ES. Tai labai svarbu, ypač mano anūkei“, – naujienų agentūrai AFP sakė 64 metų Varšuvos gyventoja Elzbieta Morawska.
„Britanija ką tik paliko ES, ir tai yra tragedija; jei Lenkija pasitrauks dabar, tai taip pat bus tragedija“, – Varšuvoje AFP sakė 20 metų Aleksander'as Winiarskis, Anglijoje studijuojantis lenkas.
„Ši vyriausybė peržengė visas ribas – tai yra mafijos valstybė“, – AFP sakė 40-metė vienos Varšuvos žiniasklaidos bendrovės vadovė Beata, kuri atsisakė atskleisti savo pavardę.
Centrinėje Varšuvos aikštėje susirinkę protestuotojai mojavo savo mobiliųjų telefonų žibintuvėliais, sugiedojo šalies himną ir skandavo „Mes pasiliekame!“
„Polexitas“
Dar prieš teismui priimant sprendimą, Briuselis perspėjo, kad ta byla gali turėti „pasekmių“ išmokoms, kurias Lenkija turi gauti iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
Tačiau ekspertai sako, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis, kuri dar turi būti paskelbta oficialiai, kad įgytų teisinę galią, gali būti pirmas žingsnis link galimo šalies pasitraukimo iš ES.
„Ši nutartis absoliučiai nesuderinama su Europos Sąjungos teise ir turi būti paprasčiausiai ignoruojama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje“, – sakė Piotras Bogdanowiczius iš Varšuvos universiteto.
„Ant kortos iš tiesų pastatyta mūsų narystė ES“, – sakė jis radijui „TOKFM“.
Buvęs Lenkijos žmogaus teisių kontrolierius Adamas Bodnaras „TOKFM“ sakė, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis numato „Polexitą“, neįvardijant to konkrečiu žodžiu.
Vis dėlto vyriausybė atmetė tokią perspektyvą.
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje.
„Lenkijos ir Vidurio Europos šalių įstojimas į Europos Sąjungą yra vienas ryškiausių ankstesnio dešimtmečio įvykių. Tiek mums, tiek pačiai ES“, – sakė M. Morawieckis, turėdamas galvoje Bendrijos plėtrą į rytus 2004-aisiais.
„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“.
M. Morawieckis nesureikšmino Konstitucinio Tribunolo nutarties. Anot jo, konstitucinės teisės viršenybės kitų teisės šaltinių atžvilgiu principą yra konstatavę teismai kitose valstybėse narėse.
„Turime tokias pat teises, kaip kitos šalys. Norime, kad šios teisės būtų gerbiamos. Nesame nekviesti svečiai Europos Sąjungoje. Ir dėl to nesutinkame, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su antrarūše šalimi“, – sakė premjeras.
