Vokietijos pastangoms atgaivinti prie žlugimo slenksčio atsidūrusią Europos Sąjungos (ES) konstituciją iškilo nauja kliūtis, kai ketvirtadienį Lenkija sukritikavo šiame dokumente numatytą balsavimo sistemą.
ES lyderiams Briuselyje susirinkus į pirmąjį viršūnių susitikimą, kuriam pirmininkauja sausį pusmečiui prie Bendrijos vairo stojusi Vokietija, Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) užsiminė, jog Varšuvos netenkina bloko konstitucijoje numatytas sprendimų priėmimo mechanizmas, kuriam pritarė Vokietija ir dauguma kitų narių.
Jis sakė, kad vadinamoji dvigubos daugumos taisyklė, pagal kurią daugumai sprendimų priimti bus būtina 55 proc. valstybių narių, kuriose gyvena mažiausiai 65 proc. visų ES gyventojų, parama, susilpnins Lenkijos poziciją.
"ES konstitucijoje siūloma balsavimo sistema, pasak matematikų, labiausiai nepalanki Lenkijai, - sakė J.Kaczynskis interviu laikraščiui "Rzeczpospolita". - Tai nėra vienintelė šio projekto blogybė, tačiau mums ji itin svarbi".
Konstitucija atsidūrė prie žlugimo slenksčio, kai 2005-aisiais referendumuose ją triuškinama persvara atmetė dviejų bloko steigėjų - Prancūzijos ir Nyderlandų - rinkėjai. Tačiau Lenkija vienintelė šalis, pareiškusi abejonių dėl balsavimo sistemos reformos, kuria siekiama supaprastinti sprendimų priėmimą ir padaryti jį demokratiškesnį bei skaidresnį.
A.Merkel spaudos konferencijoje sakė, jog per pietus informavo kolegas apie rengiamą Berlyno deklaraciją, kurioje aprašomi ES pasiekimai, vertybės ir jų įtaka Sąjungos ateičiai ir kuri, kaip tikisi Vokietijos kanclerė, nustatys gaires, padėsiančias išgelbėti konstitucijos esmę.
Ši deklaracija bus paskelbta kovo 25 dieną, kai Bendrija minės 50-ąsias Romos sutarties metines.
Tačiau Vokietijos pareigūnai pripažino, kad dėl nesutarimų tarp valstybių narių Berlyno deklaracijoje nebus paminėta konstitucija, taip pat nebus pateiktas institucinės reformos tvarkaraštis.
A.Merkel užsiminė ir apie kitus nesutarimus.
"Esama tam tikrų prieštaringai vertinamų klausimų, pavyzdžiui, požiūris į tolesnę (bloko) plėtrą ir ryšys tarp integracijos ir plėtros", - sakė ji žurnalistams.
Tačiau kanclerė nurodė, kad lyderiai sutarė, jog tarp ateities iššūkių deklaracijoje būtų paminėti energija, klimato kaita ir konkurencingumas.
Aštuoniolika iš 27 Bendrijos valstybių, tarp jų naujokės Bulgarija ir Rumunija, jau ratifikavo konstituciją, tačiau septynios narės, įskaitant Didžiąją Britaniją, Lenkiją ir Čekiją, kurios itin skeptiškai vertina šį dokumentą, dėl jo dar nebalsavo.
Švedijos, kuri dar neratifikavo konstitucijos, ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas (Fredrikas Reinfeltas) naujienų agentūrai "Reuters" sakė nepritariantis, kad Berlyno deklaracijoje būtų užsimenama apie šį dokumentą ar jo ateitį.
"Nemanau, jog to reikia, nes joje (deklaracijoje) kalbama apie Europos bendradarbiavimo pasiekimus nuo (1957 metų Romos sutarties) iki dabar, taip pat apie tai, kas mūsų laukia ateityje, tačiau joje neturėtų būti gilinamasi į tai, apie ką yra numatyta diskutuoti", - sakė F.Reinfeldtas.
Bet kokie ketinimai inicijuoti naujas derybas dėl konstitucijoje numatytos balsavimo sistemos, apie kuriuos yra užsiminusi ankstesnė Lenkijos centro kairiųjų vyriausybė, įžiebtų konfliktą tarp Varšuvos ir Berlyno.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), premjero J.Kaczynskio brolis dvynys, pristatys savo šalies poziciją A.Merkel, kai ši kovo 16 dieną viešės Lenkijoje.
Vokietijos parlamentas ratifikavo ES konstituciją, kurioje taip pat numatyta įsteigti Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir užsienio reikalų ministro postus.
