Aljansas kuria naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarytų apie 4 000 karių ir kurios turėtų tapti „ieties smaigaliu“ Rusijos agresijos prie Aljanso rytinių sienų atveju.
Tačiau Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ketvirtadienį sakė žurnalistams per NATO viršūnių susitikimą Velse, kad tos pajėgos nebus fiziškai dislokuojamos šiame regione. Vieninteliai nauji objektai bus aerodromai, mašinų parkai ir šaudmenų sandėliai, kurie leistų greičiau dislokuoti karius.
Jis pažymėjo, kad klausimas, ar tie objektai būtų „nuolatinės bazės“, yra „semantikos ir diplomatijos reikalas – gynybos požiūriu svarbiausia, kiek bus veiksmingos tos pajėgos“.
Tačiau B.Komorowskis pažymėjo, kad „labiau pastebimos“ atgrasymo priemonės leistų žmonėms pasijusti saugiau. Prezidentas taip pat išsakė susirūpinimą, jog rytinės Aljanso šalys neturi tokio paties statuso kaip senosios NATO narės, dalyje kurių veikia nuolatinės bazės.
„Vis dar tikimės iš visų sąjungininkų, jog tai, kas buvo jiems svarbu praeityje (bazių įkūrimas), turėtų būti laikoma tinkama mūsų saugumui šiandien. Taigi, esame šiek tiek sutrikę dėl tų mandagybių – ar galima, ar negalima naudoti žodį „bazė“, – aiškino jis.
NATO rytinės šalys taip pat tikisi, kad jų regione bus įkurta naujų greitojo reagavimo pajėgų vadavietė, kurios centru galėtų tapti Lenkijos šiaurės vakarinis Ščecino miestas.
Pasak B.Komorowskio, šiame viršūnių susitikime Rusijos keliama grėsmė bus įvardyta kaip NATO pagrindinis prioritetas.
Kalbėdamas apie Aljanso pajėgų išvedimą iš Afganistano vėliau šiais metais, Lenkijos vadovas pridūrė: „Vizija, jog Aljansas yra ekspedicinės pajėgos, veikiančios ne savo teritorijoje, tampa istorija, o jo tradicinis vaidmuo, specializuojantis savo šalių narių gynyboje, grįžta“.
Didžioji Britanija ir JAV tą pačią dieną perspėjo, kad NATO gali įsitraukti į kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ Irake.
Tačiau greitojo reagavimo pajėgos yra dalis platesnių Rusijos keliamos grėsmės mažinimo planų.
NATO sutarties 5-asis straipsni numato Aljanso kolektyvinę gynybą agresijos prieš bet kurią bloko narę atveju. Tačiau vienas NATO šaltinis sakė „EUobserver“, kad Aljansas iš naujo sprendžia, kokiais atvejais gali būti pritaikomas 5-asis straipsnis, atsižvelgdamas į Rusijos naudojamus nekonvencinius metodus, tokius kaip kibernetinio arba ekonominio karo priemonės.
„Žvalgybos bendruomenė intensyviai stebi, kas šiuo metu dedasi Ukrainoje, kad ateityje galėtų pastebėti šio naujo pobūdžio hibridinio karo požymius mūsų šalyse narėse“, – pabrėžė šaltinis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
