Trečiadienį ES šalys narės susitarė dėl paskutinės naujos politikos dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų dalies.
Po ketvirtadienio Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo pietiniame Granados mieste, ES vadovai penktadienį susirinko į neoficialų susitikimą, kurį gaubia aštraus ginčo dėl migracijos šešėlis.
Lenkijos vyriausybė, kurios kitą savaitę laukia visuotiniai rinkimai, pasmerkė Europos planus peržiūrėti prieglobsčio prašytojams ir nelegaliems migrantams taikomas taisykles kaip „Briuselio ir Berlyno diktatą“.
„Nebijome (...) Berlyno ir Briuselio diktato“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), atvykęs į Ispaniją.
„Planuojama įsileisti nelegalius imigrantus į šalis, kurios nenori jų priimti, ir taikyti drakoniškas bausmes (...) Lenkija tam griežtai nepritaria“, – pridūrė jis.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasisakė dar griežčiau – siūlomą teisės aktą, kuriuo ES valstybės įpareigojamos priimti tam tikrą dalį migrantų arba mokėti toms bloko narėms, kurios tai daro, jis pavadino „teisiniu išprievartavimu“.
„Nėra jokių galimybių pasiekti kokį nors kompromisą ir susitarimą dėl migracijos. Politiškai tai neįmanoma (...) nes teisiškai mes buvome – kaip tai pasakyti – buvome išprievartauti“, – nurodė jis, kalbėdamas apie Vengrijos ir Lenkijos pozicijos atmetimą.
Tūkstančiams naujų migrantų iš Afrikos atvykus į Italijos Lampedūzos salą, Briuselio darbotvarkėje atsirado vienas karščiausių ginčų dėl migracijos, pabrėžiantis, kad skubiai reikia sutelkti vieningą Europos atsaką.
ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Ispanija klausimo dėl migracijos neįtraukė į EPB susitikimo, kuriame dalyvavo ES ir jos kaimyninės Europos šalys, darbotvarkę, o tai sukėlė kelių valstybių, ypač Italijos ir Jungtinės Karalystės, nepasitenkinimą.
„Dabartinis požiūris neveikia“
Italijos ministrė pirmininkė Georgia Meloni (Džordža Meloni) ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), kuriuos palaikė Prancūzija ir Nyderlandai, per kuluaruose surengtą susitikimą pasiūlė planą, pagal kurį prieglobsčio prašytojus gabenantys laivai negalėtų nė išplaukti į Europą.
Penktadienį JK leidinyje „The Times“ ir Italijos laikraštyje „Corrierre della Sera“ paskelbtame bendrame straipsnyje R. Sunakas ir G. Meloni teigė, kad Europos valstybės „pripažįsta, jog dabartinis požiūris neveikia“.
Premjerai, pabrėžę, kad, jų teigimu, jų griežtas požiūris jau davė rezultatų, jie paragino kitus lyderius taip pat skubiai imtis veiksmų prieš neteisėtai žmones gabenančias gaujas, kad būtų sustabdyta nelegali imigracija visoje Europoje.
Anksčiau šią savaitę valstybės narės balsų dauguma pritarė taisyklių dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų galutinei daliai. Siekiama, kad Europos Parlamentas iki kitų metų rinkimų priimtų atitinkamą įstatymą.
Naujuoju Migracijos ir prieglobsčio paktu būtų siekiama sumažinti spaudimą vadinamosioms priešakinėms valstybėms, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai, perkeliant dalį atvykėlių į kitas ES valstybes, o prieglobsčio prašytojų priėmimui nepritariančios šalys privalėtų mokėti toms, kurios juos priima.
G. Meloni ketvirtadienį pripažino, kad yra patenkinta kryptimi, kuria Europa eina migracijos srityje, ir sakė, kad jos siekiai „tampa pragmatiškesni teisėtumo požiūriu, siekiant kovoti su prekiautojais žmonėmis ir sustabdyti nelegalią imigraciją“.
Tiek Vengrija, tiek Lenkija ne kartą griežtai pasisakė prieš paktą ir atkakliai siekė, kad Granados aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojoje deklaracijoje būtų paminėtas vieningos nuomonės dėl migracijos reformos poreikis, teigė diplomatiniai šaltiniai.
Nesutarimai dėl pakto gali užkirsti kelią bendrai deklaracijai dėl migracijos, kaip atsitiko liepą vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.
Tačiau penktadienio neformaliam susitikimui skirtame tekste yra griežtesnės formuluotės, o naujienų agentūros AFP matytame projekte teigiama, kad nelegalios imigracijos problema turi būti „nedelsiant ir ryžtingai sprendžiama“.
Jame taip pat patvirtinamas ES pasiryžimas užmegzti „abipusiai naudingą visapusišką partnerystę su kilmės ir tranzito šalimis“.
