Tačiau 62-ejų metų istorikui, kuris prezidentu buvo išrinktas 2010-aisiais ir laikomas artimu valdančiajai centristinės pakraipos Pilietinei platformai (PO), tikriausiai nepavyks užsitikrinti mažiausiai 50 proc. balsų jau pirmajame rate ir dėl galimybės dirbti antrą kadenciją jis dar kartą turės rungtis gegužės 24 dieną.
„Kampanija išryškino atotrūkį tarp žmonių, kurie turėjo naudos per 25 metus nuo komunizmo žlugimo 1989-aisiais, ir tų, kurie jaučiasi pralaimėję“, – sakė politikos analitikas Erykas Mistewiczius.
„Komorowskį remia rinkėjai, kurie galvoja, kad Lenkija turėjo naudos iš savo atkurtos laisvės, o visus kitus kandidatus remia žmonės, kurie yra nepatenkinti“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje kitus 10 kandidatų į prezidentus.
Daugiau negu 27 tūkst. balsaviečių duris atvėrė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Savo poziciją dėl iš viso 11 kandidatų, siekiančių prezidento posto, turi teisę pareikšti apie 30,8 mln. Lenkijos rinkėjų.
Pasak Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) sekretorės Beatos Tokaj, daugiau negu 42 tūkst. žmonių jau balsavo paštu, iš jų apie 8 tūkst. Lenkijoje ir per 34 tūkst. – užsienyje. Užsienyje gyvena maždaug 192 tūkst. balso teisę turinčių Lenkijos piliečių.
Galutiniai oficialūs rezultatai turėtų būti skelbiami nuo pirmadienio vakaro iki antradienio popietės.
Rinkimus prižiūri apie 100 tarptautinių stebėtojų, tarp jų – iš Ukrainos, Danijos ir Vokietijos.
Prezidento rinkimai įvyks prieš rudenį numatytus parlamento rinkimus. Viešosios nuomonės apklausose PO nedidele persvara lenkė savo pagrindinę varžovę - konservatyvią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
PiS kandidatas į prezidento postą Andrzejus Duda - 42 metų teisininkas, kuris pagal populiarumą užima antrą vietą, tačiau smarkiai nusileidžia B.Komorowskui, savo ugningose rinkimų kampanijos kalbose žadėjo daugybę socialinių lengvatų.
„Jo pažadai smarkiai prasilenkia su prezidento galiomis, o jo dosnūs ekonominiai siūlymai galėtų sužlugdyti netgi (gerokai didesnį) Vokietijos biudžetą“, - sakė politologas Radoslawas Markowskis (Radoslavas Markovskis) iš Politikos mokslų akademijos.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad B.Komorowskio populiarumas smunka: prieš du mėnesius siekęs beveik 50 proc., balsavimo išvakarėse jis nukrito iki mažiau nei 40 procentų. Tuo tarpu A.Dudos populiarumas beveik nesikeičia ir sudaro kiek mažiau nei 30 procentų.
„Prezidento B.Komorowskio privalumas - kad jis garsėja tarp lenkų savo maloniu... būdu“, - sakė politologas Mikolajus Czesnikas apie penkių vaikų tėvą.
„Tačiau jo susitelkimas į išorės grėsmes, su kuriomis susiduria Lenkija, yra mažiau efektyvus nei jo varžovų pažadai“, - sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Trečioji vieta rinkimuose prognozuojama roko žvaigždei Pawelui Kukizui - kaip rodo apklausos, už šį 51 metų antiisteblišmento kandidatą balsus gali atiduoti maždaug 11 proc. rinkėjų, daugiausia jaunimas ir nusivylęs elektoratas.
Be kitų, prezidento posto dar siekia ekskomunistų iškelta 36 metų Magdalena Ogorek, dailios išvaizdos politikė, kurią lenkai dėl panašumo į manekenę praminė Barbe, ir penki dešiniojo sparno populistai.
Prezidentas, bijantis karo
Lenkijos prezidento galios ribotos, bet jis vadovauja gynybos ir užsienio politikai, taip pat gali siūlyti teisės aktų projektus ir blokuoti parlamento priimtus įstatymus.
Buvusiam gynybos ministrui B.Komorowskiui nacionalinio saugumo sritis yra ypač svarbi.
„Jau seniai taip arti prie Lenkijos sienų nevyko ginkluotas konfliktas, koks vyksta mūsų dienomis“, – prezidentas perspėjo praeitą savaitgalį, kalbėdamas apie Rusijos „agresiją“ prieš kaimyninę Ukrainą.
Pasak analitikų, B.Komorowskis yra stabilumo simbolis, o permainų norintys rinkėjai gręžiasi į kitus kandidatus, kurie visi yra nusistatę prieš PO vyriausybės liberalią ir proeuropietišką politiką.
„Aš balsuoju už Komorowskį, jis atrodo kaip geras tėvas, nuosaikus ir konservatyvus“, – sakė Varšuvos verslininkė Katarzyna Oleksowicz, kuri internetu pardavinėja vaikiškus drabužius.
„Pirmiausia, aš bijau karo, o kiti kandidatai yra pernelyg agresyvūs ir galėtų pastūmėti karo link“, – pridūrė ji.
A.Duda gali tikėtis palaikymo iš profsąjungos „Solidarumas“, kuri 1989 metais padėjo taikiai užbaigti Lenkijos komunistinį režimą, vadovaujant Lechui Walesai.
A.Duda griežtai kritikavo 2011 metų Stambulo konvenciją – pirmąjį pasaulyje įpareigojantį teisinį dokumentą, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir jo prevencijai. Lenkija šią konvenciją ratifikavo praeitą mėnesį.
Be to, A.Duda, kaip ir Lenkijoje labai įtakinga Katalikų Bažnyčia, yra nusistatęs prieš dirbtinį apvaisinimą – kitaip negu B.Komorowskis.
„Duda, tik Duda“, – sakė šeštą dešimtį perkopęs darbininkas iš Varšuvos Mieczyslawas Jankowskis.
„Tikėjausi netrukus išeiti į pensiją, bet Komorowskis ir jo draugai pailgino pensinį amžių iki 67 metų. Duda pažadėjo tai pakeisti“, – sakė jis.
Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Stanislawas Gadeckis praeitą sekmadienį įsikišo į rinkimų kampanijos debatus, ragindamas tikinčiuosius balsuoti „už žmones, kurių požiūris ir nuomonės nesikerta su katalikiškomis vertybėmis“.
Nors B.Komorowskis atvirai sako esantis praktikuojantis katalikas, jis nevengė susipriešinti su daugeliu konservatyvių pažiūrų dvasininkų, akivaizdžiai siekdamas pritraukti kairiojo sparno rinkėjų.
Ši taktika gali pasiteisinti, nes kairieji smarkiai susirūpinę dėl buvusios komunistinės Demokratinės kairės sąjungos (SLD) sprendimo savo kandidate iškelti M.Ogorek, kuri yra apsigynusi daktaro laipsnį iš istorijos, bet iki šiol politikoje buvo beveik nežinoma, sakė M.Czesnikas.
Apklausos rodė, kad kampanijos pradžioje ji buvo trečia populiariausia kandidatė, bet jos vertinimas greitai nusmuko dėl virtinės nuviliančių vietų pasirodymų ir pasisakymų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
