Iš tolesnės rinkimų kovos pasitraukė opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ iškeltas kandidatas Sergejus Dolgopolovas, gavęs mažiausiai balsų.
Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, per trečiąjį balsavimą vėl surinko daugiausiai balsų - 35.
Valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas gavo 26 balsus.
S.Dolgopolovas, kurio partija turi didžiausią frakciją Seime, per balsavimą surinko 23 balsus ir į kitą turą nepateko.
Per trečiąjį balsavimą 12 parlamentarų balsavo prieš visus kandidatus, o du balsalapiai buvo sugadinti.
Po dviejų balsavimų iš prezidento rinkimų kovos pasitraukė opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) iškeltas kandidatas Martinis Buondaras, surinkęs 7 balsus.
Kitame rinkimų ture varžysis tik R.Vėjuonis ir E.Levitas.
Latvijos Seime trečiadienį per pirmąjį prezidento rinkimų turą nė vienam iš keturių kandidatų nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso.
Gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, per slaptą balsavimą gavo 34 balsus, valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas - 24, parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ - 23, opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Buondaras - 7 balsus.
Pirmojo balsavimo turo rezultatus paskelbęs rinkimų komisijos vadovas Ingmaras Lydaka informavo, kad šeši balsalapiai buvo sugadinti.
Dabar bus rengiamas pakartotinis balsavimas. Jeigu ir jo metu nė vienam iš keturių kandidatų nepavyks surinkti 51 balso, mažiausiai balsų gavęs pretendentas turės pasitraukti iš kovos.
Tuomet bus rengiamas antrasis ratas, kuriame varžysis trys kandidatai, o vėliau trečiasis - tik su dviem pretendentais.
Jei nė vienas iš kandidatų trečiadienį negaus 51 balso, per 10 dienų turės būti surengtas naujas balsavimas.
Latvijos Seime po ketvirto balsavimo dėl prezidento posto kovos tik Vėjuonis
Latvijos Seime po ketvirtojo balsavimo kovoti dėl teisės tapti nauju šalies prezidentu liko tik vienas kandidatas - gynybos ministras Raimondas Vėjuonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
Kaip nurodo šaltiniai parlamente, už R.Vėjuonį balsavo 46 deputatai, o už jo varžovą - Europos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, - 26 Seimo nariai.
Prieš abu kandidatus per neeilinį plenarinį posėdį balsavo 26 deputatai. Vienas balsavimo biuletenis buvo pripažintas negaliojančiu.
Kadangi 59 metų E.Levitas surinko mažiau balsų, jis tolesniame balsavime nebedalyvaus.
Paskutiniame - penktajame balsavime, kuris vyks po pusantros valandos, Seimo nariai dabar balsuos tik dėl R.Vėjuonio kandidatūros.
R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, akcentuoja savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje.
Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą 100 vietų Seime. Latvijos valstybės vadovas renkamas slaptu balsavimu.
Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.
Jei R.Vėjuoniui nepavyks užsitikrinti būtino 51 balso, per 10 dienų turės būti surengtas naujas balsavimas.
Per ankstesnius balsavimus kovą dėl prezidento posto, be E.Levito, dar nutraukė opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Buondaras, 43 metų buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas, ir 73 metų Seimo veteranas Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“.
Postą paliekantis centristas Andris Bėrzinis, kuris prezidentu tapo 2011-aisiais, šįsyk nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.