„Putinas tikrai įsitikinęs, kad demokratija yra silpna, nes pas mus vyksta rinkimai, daug diskusijų ir politinių debatų... Jis tikisi, kad diktatūrą valdyti lengviau nei demokratiją. Tačiau jis klysta.
Istorija rodo, kad net nepaisant diskusijų ir sudėtingų sprendimų priėmimo procesų, demokratija yra daug atsparesnė, nei žmonės kartais galvoja... Mes nustebinome Putiną, nustebinome pasaulį ir pačius ukrainiečius, kokie vieningi galime būti“, – Briuselyje kalbėjo E. Rinkevičius.
Anot jo, ES turėtų įgyvendinti ilgalaikę paramos Ukrainai programą. Prasidėjus Rusijos agresijai, buvo įvairiai vertinama, kiek šis karas truks, tačiau dabar aišku, kad karas tęsis dar kurį laiką.
„Tai turėtų nulemti ne tik Europos Sąjungos, bet ir platesne prasme – NATO ir Ukrainą remiančių šalių koalicijos – politiką ir strategiją. Reikia skirti daugiau lėšų Ukrainai ir jos perspektyvoms ES, Europos gynybos pramonei ir gynybiniams pajėgumams plėtoti. Kad ir ko V. Putinas tikisi, turime įrodyti, kad jis klysta“, – kalba E. Rinkevičius.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.