Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareikštas nepasitenkinimas Latvijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) sprendimu nerengti pasiruošimo referendumui dėl automatinio pilietybės suteikimo "nepiliečiams” antrojo etapo - tai mėginimas kištis į Latvijos vidaus reikalus, mano šios Baltijos šalies užsienio politikos žinyba.
"Deja, šito negalima vertinti kitaip kaip mėginimo interpretuoti klausimą, kuris yra tik Latvijos vidaus reikalas”, - pareiškė penktadienį žurnalistams Latvijos URM spaudos sekretorius Janis Silis.
Jis pridūrė, kad CRK nutarime laikomasi visų teisinių procedūrų, o Rusijos atstovų komentarai neprisidės prie šio klausimo efektyvaus ir teisiškai pagrįsto nagrinėjimo ateityje.
J. Silis pabrėžė, jog Rusija, prieš kalbėdama apie demokratijos stygių Latvijoje, pirma turėtų daugiau dėmesio skirti jos stiprinimui savo šalyje.
Penktadienį oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius pareiškė, jog Latvijos CRK sprendimas nerengti pasiruošimo referendumui dėl automatinio pilietybės suteikimo "nepiliečiams” antrojo etapo yra diskriminacinio pobūdžio.
"Aiškiai politizuotas CRK sprendimas, dar labiau diskriminuojantis didelę nevietinių Latvijos gyventojų dalį, rodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šios šalies vadovybės raginimai sutelkti visuomenę etninių bendruomenių dialogu”, - pažymėjo Rusijos diplomatas.
„Latvijos valdžios nenoras atsižvelgti į pagrįstas rusakalbės mažumos teises ir interesus, tarptautinių organizacijų ir institucijų rekomendacijų likviduoti gėdingą šiandieninei Europai “nepiliečių” institutą ignoravimas byloja, kad šioje šalyje vis dar labai trūksta demokratijos”, - pabrėžė A. Lukaševičius.
Anot jo, Maskva tikisi, kad tokius oficialiosios Rygos veiksmus "principingai įvertins JT, Europos Tarybos ir ESBO žmogaus teisių ir tautinių mažumų institucijos”.
