Maža to, neseniai šalies Ligų kontrolės ir profilaktikos centras paskelbė, kad sergamumo COVID-19 augimas per pastarąją savaitę yra didžiausias pasaulyje.
Latvijoje milijonui gyventojų per paskutines 7 dienas teko 7,8 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Antroje vietoje esančios Gruzijos rodiklis siekia 7,3 tūkst. Lietuva su 6,1 tūkst. naujų atvejų yra penktoje vietoje. Nedaug atsilieka ir Estija (7 vieta) su 6 tūkst. naujų atvejų milijonui gyventojų.
Tiesa, tai tik oficialūs statistiniai duomenys, kurie gali parodyti bendras tendencijas, bet ne realią situaciją šalyje. Pavyzdžiui, Baltarusijoje fiksuojama vos 1,5 tūkst. naujų atvejų milijonui gyventojų, tačiau šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija spalio 19-ąją paskelbė uždaranti visas planines sveikatos patikrinimo veiklas ligoninėse ir poliklinikose, kad galima būtų skirti daugiau pajėgumų kovai su COVID-19.
Planas, kaip Airijoje ar Danijoje nepavyko
„Daugeliui gali pasirodyti neaišku, kodėl pas mus taip yra, o Danijoje ar Airijoje – kitaip. Priežastis ta, kad vakcinacijos procesas nepavyko reikiamu būdu“, – pareiškė premjeras. Jis taip pat pripažino, kad galėjo būti sprendimų, kuriuos jie (Vyriausybė) galėjo priimti, arba galėjo pasielgti kitaip vienu ar kitu metu.
„Tačiau su kuo neįmanoma nesutikti, kad nė viena vyriausybė negali padaryti to, ką žmonės turi daryti patys – valdžia sukuria sąlygas, o žmonės patys turi atvažiuoti, kad vakcinuotųsi“, – aiškino premjeras.
Politikas taip pat atsiprašė visų vakcinuotų Latvijos gyventojų, pridūręs, kad be griežtų ribojimo priemonių šalyje sustabdyti viruso plitimo nepavyks.
Gydytojas-reanimatologas Roberts Furmanis taip pat kreipėsi į žmones, prašydamas supratingai atsižvelgti į ribojimus šalyje. Jo teigimu, čia nėra kalba apie teisių ribojimus, o apie galimybę išgelbėti šalies medicinos sistemą nuo griūties.
„Aš kviečiu visus supratingai žiūrėti į ribojimus. Jie skirti ne kieno nors teisių ribojimams, o tam, kad sustabdytume nekontroliuojamą infekcijos plitimą. Suplanuoti ribojimai leis išvengti apie 2,7 tūkst. mirčių nuo COVID-19“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė jis.
Finansinė našta visai valstybei
Latvijos vyriausybės vadovas pripažino, kad dėl „lokdauno“ vyriausybei teks skolintis lėšų, mat reikės kompensuoti verslo patiriamus nuostolius.
Latvijos premjero Arturo Krišjanio Karinšo teigimu, kol kas dar nėra aiškios tikslios sumos, jas turėtų netrukus patikslinti finansų ir ekonomikos ministerijos. „Tai viena didžiausių mūsų šalies tragedijų, nes dabar visuomenei ne tik teks kentėti keturias savaites, kad išgelbėtų sveikatos apsaugos sistemą, nes liko tiek daug neskiepytų žmonių, tačiau ir Latvijai teks skolintis pinigų, kad būtų investuojama į tą ekonomikos dalį, kuri priverstinai stabdoma“, – „Mixnews“ cituojamas politikas.
Premjeras pažymėjo, kad Latvija jau turi patirtį verslo rėmimo mechanizmų įgyvendinimui, todėl visi procesai turėtų vykti sklandžiai.
Latvijoje nuo spalio 21 iki gruodžio 15 dienos turėtų įsigalioti itin griežti COVID-19 ribojimai, kitaip vadinami „lokdaunu“. Krizės komitetas jau patvirtino jo įvedimą, reikia dar Ministrų kabineto pritarimo.
Premjero teigimu, tuo metu bus uždarytos mokyklos, beveik visos parduotuvės, atšaukti pramoginiai renginiai.
