Ateinančią savaitę Latvija pasirašys sienos sutartį su Rusija, užbaigsiančią teritorinius ginčus, temdžiusius abiejų šalių santykius nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga.
Po posovietinių abiejų šalių skyrybų siena funkcionavo, tačiau trūko formalios sutarties, ir ši anomalija tapo nebaigtų darbų bei dažnai įtemptų santykių simboliu.
Dabar Latvija, kurios siekis kuo greičiau išsivaduoti iš didžiosios kaimynės įtakos 2004 metais atvedė ją į narystę NATO ir Europos Sąjungoje (ES), tikisi užversti dar vieną istorijos puslapį.
Pirmadienį ministras pirmininkas Aigaras Kalvytis ketina vykti į Maskvą, kur antradienį su Rusijos premjeru Michailu Fradkovu turėtų pasirašyti sienos sutartį.
"Pirmą kartą per 16 metų Latvijos ministras pirmininkas vyksta į Rusiją, - naujienų agentūrai "Reuters" sakė užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas. - Sienos sutarties pasirašymą laikau pirmuoju simboliniu žingsniu į geresnių santykių tarp mūsų šalių kūrimą".
Maskva nepatenkinta tuo, kad Latvijoje, pasak kritikų, diskriminuojama gausi rusakalbių mažuma. Latviai vis dar prisimena, kaip 1991 metų pradžioje sovietų pajėgos smurtu bandė iš naujo įtvirtinti šalyje savo valdžią.
"Sienos sutartis su Latvija <...> yra naudinga Rusijai, kadangi ji visiškai atsižvelgia į mūsų geografinius interesus ir užbaigia politines teritorines pretenzijas Rusijai", - užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžius cituoja Rusijos naujienų agentūra RIA.
A. Pabrikas teigė, kad būtų svarbu pasirašyti ir kitus susitarimus dėl bendradarbiavimo.
Vienas Latvijai rūpimų klausimų yra 2003 metais Rusijos priimtas sprendimas uždaryti vamzdyną, kuriuo tiekiama nafta į Baltijos jūros Ventspilio uostą, dėl to smarkiai sumažėjo eksporto apimtys.
"Praeis kiek laiko, kol išvysime praktinius rezultatus, bet mes tikimės, kad nuo to santykiai taps labiau pragmatiški", - sakė A. Kalvičio patarėjas užsienio reikalų klausimais Peteris Ustubas.
Sienos sutarties projektas pirmą kartą buvo parengtas 1997 metais, jį ketinta pasirašyti 2005-aisiais. Tačiau paskutinę minutę Latvija prie sutarties vienašališkai pridėjo paaiškinamąjį raštą dėl jai anksčiau priklausiusios teritorijos, dabar plytinčios Rusijos pusėje.
Maskva šią deklaraciją interpretavo kaip teritorines pretenzijas ir atsisakė jas pasirašyti. Vasarį Latvijos parlamentas suteikė vyriausybei įgaliojimus pasirašyti sutartį be minėtosios deklaracijos.
