Neturite kuo apsirengti, o gal susibarėte su sutuoktiniu ir dėl to jaučiatės nelaiminga? Apsilankykite Afganistane. „Mieloji, tau reikėtų pagyventi Afganistane“, – ši beveik sparnuota frazė ne kartą nuskambėjo iš šioje šalyje buvusių lietuvių vyrų lūpų. Mat tik iš arti pamatęs, kaip gyvena afganistanietės, imi suvokti, kad visi lietuvių moterų rūpesčiai dėl priaugtų kilogramų ar smulkmeniškų pykčių su vyrais yra niekingai menki.
Laimė – būti pasirinktai
Akušerė ginekologė Julija Diomina Afganistane lankėsi tris kartus. Medikei nemažai teko bendrauti su vietos moterimis. Pasak pašnekovės, moteriškumas šioje šalyje suvokiamas visai kitaip nei išsivysčiusiose valstybėse. Čia jis nesiejamas su seksualumu, lieknumu, mokėjimu bendrauti su vyrais, pomėgiais.
„Teko kalbėtis su dviem moterimis iš kaimyninio Turkmėnistano. Kai jos sužinojo, kad aš turiu dar dvi seseris, paklausė, kuri iš mūsų trijų yra laiminga. Išsyk nesuvokiau to klausimo. Vėliau paaiškėjo, kad jos norėjo sužinoti, kuri iš mūsų ištekėjusi. Tai šioms moterims prilygsta laimei. Taip pat ją suvokia ir afganistanietės. Mieste moterų daugiau nei vyrų. Be to, jie kariauja, žūsta. Todėl moterims laimė – būti pasirinktai“, – pasakojo J.Diomina.
Savo laimę dažna afganistanietė sieja tik su šeima, bet moterys, nors atsidavusios šeimai ir savo sutuoktiniui, nuolat patiria smurtą.
Dėl prievartos kalta pati
Vietos spaudoje dažnai pasirodo pranešimų apie smurtą šeimose. Skaudžiausiai tai paliečia tas moteris, kurios yra išprievartaujamos. J.Diomina kartą buvo pakviesta į kalėjimą apžiūrėti ten kalinčios nėščiosios. Afganistanietė buvo išprievartauta ir pastojo. Gydytojai vyrai jos apžiūrėti negalėjo, mat tai prieštarauja šios šalies kultūrai.
„Afganistane išprievartauta moteris lieka kalta. Nėščioji, kurią apžiūrėjau, buvo nuteista kalėti septynerius metus“, – pasakojo pašnekovė. Gimęs vaikas dvejus metus auga kalėjime su mama. Vėliau vaiką pasiima auginti moters šeima arba jis auga vaikų namuose. Tiesa, retai kada moters šeima priima auginti tokį vaiką, nes tai šeimai užtraukia gėdą. „Tačiau tai dar ne baisiausia. Išėjusią iš kalėjimo tokią moterį nužudo jos šeimos nariai. Taip šeima nusiplauna gėdą“, – pasakojo J.Diomina.
Manoma, kad išprievartauta moteris yra kalta, nes ji pati siekia lytinių santykių su vyru. Tai Afganistane – normali teisinė nuostata. Be to, tokia moteris dažnai net nesijaučia auka, jai pasireiškia vadinamasis Stokholmo sindromas – ji jaučia gailestį ir nuolankumą savo skriaudikui. Moteriškumas čia matuojamas ne tik galimybe ištekėti, bet ir nuolankumu. „Tai protu nesuvokiami dalykai. Jei prieš tave vyras pakėlė ranką, tu esi kalta, nes nemokėjai būti nuolaidi“, – sakė J.Diomina.
Populiarūs vaistai nėštumui nutraukti
Nors Afganistano moterų gyvenimą reguliuoja griežtos taisyklės ir papročiai, šalyje itin daug slapta nutrauktų nėštumų. Tai, kaip ir klestintis narkotikų verslas, – vienas iš būdų plauti pinigus.
„Šalyje yra visko – ir santuokų iš meilės, ir nėštumų nutraukimų. Pastarieji – didelė juodosios rinkos dalis. Afganistane nėra atliekami instrumentiniai nėštumo nutraukimai, jie atliekami tik medikamentais, kurie juodojoje rinkoje labai brangūs“, – pasakojo pašnekovė.
Bet net ir į pačią skurdžiausią Afganistane Goro proviciją po truputį žengia civilizacija. Provincijos centre – Čagčarano mieste – jau kelias valandas per dieną būna elektra, turtingesnieji gyventojai turi elektros generatorius, o jaunimas naudojasi internetu ir mobiliaisiais telefonais. Miestuose gyvenančios šeimos tampa civilizuotesnės – vyras turi tik vieną žmoną, šeima susilaukia ne dešimties, o vos kelių vaikų. Ir santuokų iš meilės čia galbūt būtų daugiau, jei berniukai ir mergaitės turėtų galimybę kartu mokytis, bendrauti ir taip susipažinti.
Ištekina mažametes dukteris
Santuokos iš meilės šalyje vis dar labai retos. Kur kas dažniau pasitaiko priešingų atvejų – tėvai savo dukras, kai joms sukanka 12–15 metų, parduoda jei ne į senelius, tai į tėvus tinkamiems vyrams. Pasitaiko, kad jaunos mergaitės bėga iš namų, nes nenori būti priverstinai ištekintos.
Pasak Goro provincijoje veikiančios atkūrimo grupės Civilinio elemento vado Eugenijaus Vaicekausko, santuoka su mažametėmis šioje karinių konfliktų nualintoje šalyje nieko nebestebina. „Jei jaunikis perka „katę maišę“, už nuotaką jis moka 3–5 tūkst. JAV dolerių. Jei jis nuotaką renkasi pats, už išsirinktą mergaitę gali sumokėti net iki 30 tūkst. JAV dolerių“, – pasakojo E.Vaicekauskas. Iš šios sumos surengiami ir sužadėtuvių bei vestuvių pokyliai. Vyras už nuotaką gali atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais ar maisto produktais.
Pasak E.Vaicekausko, pasitaiko ir dar baisesnių dalykų – tėvai vyrams parduoda savo mažamečių dukterų nekaltybę. Dėl beteisiškumo, depresijos, vyro ar jo šeimos engimo ne viena moteris pasiryžta savižudybei. „Moterų dalia Afganistane – tai vaikų gimdymas, kilimų rišimas, maisto gaminimas“, – pasakojo vyras. Pašnekovo teigimu, šioje šalyje bene labiausiai trūksta švietimo higienos klausimais, čia prastos buitinės sąlygos. Dirbanti afganistanietė yra labai retas reiškinys. Paprastai moterys būna namuose, rūpinasi vaikais ir namais.
Vaiko mirtis nedramatizuojama
Dar viena Afganistano bėda – didžiulis vaikų mirtingumas. Gydytojai J.Diominai teko girdėti, kad tėvai savo vaikams nesuteikia jokio vardo, kol jiems nesukanka penkeri metai. Mat nežinia, ar vaikas išgyvens. Jei jis miršta, vadinasi, tokia yra Alacho valia. Kūdikio ar vaiko mirtis šeimai atneša tik liūdesį, bet ne tragediją. Jie laidojami paprastai, be jokių raudų. Tokia situacija šiurpą kelia vakariečiams, tačiau ne afganistaniečiams.
Provincijoje, kuri dydžiu primena Lietuvą, nėra nė vieno akušerio ginekologo. Moterų nėštumas, ligos, apsigimimai – visa tai vertinama kaip tam tikri ženklai.
Pasak E.Vaicekausko, jei Afganistano moterims tektų pagyventi kokioje nors Europos šalyje, atgal į Afganistaną jos tikrai negrįžtų. „O jei mūsų moterys pagyventų taip, kaip gyvena jos, kitaip pažvelgtų į savo „problemas“, – juokavo E.Vaicekauskas. Vandens čiaupas namuose, elektra, šaldytuvas – visa tai skurdžių Afganistano provincijų moterims atrodo taip toli, kaip Mėnulis. Elektra čia – prabangos dalykas. Kilovatvalandė jos Afganistane kainuoja nuo 70 iki 140 afganių (1 JAV doleris – 48 afganiai). O vidutinės šeimą išlaikančio vyro pajamos tėra 100 JAV dolerių per mėnesį.
Jurgita Činkienė
