Artėjant naujam rinkimų maratonui kai kuriose svarbiausiose pasaulio valstybėse, kitais metais, pasak naujienų portalo „The Guardian“ apžvalgininkų, valdžios ir pasaulinės įtakos pasikeitimai dominuos pasaulinės žiniasklaidos antraštėse.
2013 metais šiose šalyse vyksiančios politinės permainos turėtų sulaukti daugiausiai dėmesio.
Iranas
Kitų metų liepą vyksiantys Irano prezidento rinkimai bus rengiami itin jautriu metu, kai šalį slegia tarptautinis spaudimas dėl branduolinių ambicijų, o valstybės viduje kyla visuotinis nepasitenkinimas dėl smunkančios ekonomikos. Šalies vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas, kuris dėl savo prieštaringų pareiškimų jau ne kartą buvo patekęs į dienraščių antraštes, galiausiai turės palikti savo postą po dviejų iš eilės kadencijų.
Rinkimai bus atidžiai sekami ieškant užuominų dėl galimo kompromiso su nauja administracija branduoliniu klausimu. Vis dėlto, realiai naujasis prezidentas turės labai mažai galių pakeisti esamą politikos kursą. Irano branduolinės programos ateitis priklauso šalies aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuris apsprendžia visus valstybės reikalus, o jo titulas yra iki gyvos galvos.
Nepaisant to, naujasis prezidentas gali būti reikšmingas mažinant įtampą, kaip tai įrodė už reformas pasisakantis prezidentas Mohammadas Khatami, kuris vadovavo Iranui 1997-2005 metais.
M. Khatami vėl minimas kaip galimas kandidatas, bet konservatoriai tvirtina, kad jam bus leista dalyvauti rinkimuose tik tuo atveju, jei jis atsiribos nuo žaliųjų judėjimo, kuris nustebimo visą pasaulį 2009 metais sukėlęs kruviną maištą per paskutinius prezidento rinkimus.
Manoma, kad M. Ahmadinejadas savo įpėdiniu siūlys prieštaringai vertinamą kariuomenės vadą Esfandiarą Rahimą Mashaei. Bet per paskutinius dvejus metus dabartinis prezidentas prarado turėtą įtaką, o minėtas kandidatas laikomas judėjimo, siekiančio sumažinti dvasininkų įtaką, lyderiu.
Tarp kitų kandidatų minimi Teherano meras Mohammadas-Bagheras Ghalibafas, Irano parlamento pirmininkas Ali Larijani, buvęs parlamento pirmininkas Gholamas Ali Haddadas-Adelis ir buvęs šalies užsienio reikalų ministras ir aukščiausiojo lyderio patarėjas Ali Akbaras Velayati.
Izraelis
Sausio 22 dieną vyks Izraelio gyventojai rinks naują parlamentą, bet niekas nesikeičia reikšmingų pokyčių naujojoje koalicinėje vyriausybėje. Dešiniųjų aljansas tarp dabartinio šalies premjero Benjamino Netanjahu „Likud“ partijos ir užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano partijos „Yisrael Beiteinu“ vėl turėtų užimti daugumą parlamente (apie 40 iš 120 vietų). Dešiniesiems daugumą surinkti turėtų padėti mažesnės religinės ir itin tradicinės partijos.
Darant prielaidą, kad B. Netanjahu vadovaus dar vienai koalicijai, kyla du svarbūs klausimai. Pirma, ar jis įsakys pradėti vienašališką Izraelio karinį puolimą prieš Irano branduolinę infrastruktūrą. Antra, ar jis įdės daug pastangų tam, kad išspręstų taikos procesą su Palestina ar toliau tęs kalbas apie derybas, o tuo pačiu metu plės naujų gyvenviečių statybas Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje.
Didysis Airijos planas 2013 metams yra pritraukti kaip įmanoma daugiau išvykėlių atgal į šalį per šventes tikintis, kad tai padės paskatinti vartotojų išlaidavimą. Pagal vyriausybės planą bus bandoma privilioti papildomai 325 tūkst. naujų turistų, kviečiant į šalį atvykti per 70 mln. žmonių, turinčių airiškų šaknų. Programa siūlo 500 eurų grupėms ir asmenims, kurie pritrauks 10 užsienio lankytojų.
Zimbabvė
Vasario mėnesį jam sukaks 89 metai, tačiau jis vis dar kovoja. Zimbabvės prezidento Roberto Mugabės meilė būti išrinktam greičiausiai prilygsta tik jo neapykantai pralaimėjimui.
Jis patvirtino, kad rinkimai bus rengiami 2013 metų kovą, nors manoma, kad labiausiai tikėtina, kad tai vyks birželį, kai bus priimta nauja šalies konstitucija. Šiuose rinkimuose R. Mugabė vėl turės susirungti su Demokratinių pokyčių judėjimo lyderiu Morganu Tsvanirai. Rinkimai ir vėl bus pažymėti smurto protrūkiais, bauginimais ir rezultatų klastojimu – apžvalgininkai perspėja, kad tarp rinkėjų sąrašų galima rasti net ir mirusių asmenų pavardžių.
Paskutinių rinkimų metu 2008 metais žuvo per 200 Zimbabvės gyventojų, dar daugiau buvo kankinami.
JAV
Gyventojų apklausos rodo, kad amerikiečiai mano, jog prezidento Baracko Obamos laukia geresnė antroji kadencija, bet tai anaiptol nereiškia, kad šalyje netrūksta problemų. Pirmiausia iš jų yra ginklų kontrolė, dėl kurios ketinama apsispręsti jau 2013-ųjų pradžioje. Imigracijos reforma yra dar vienas siekis, tačiau šią problemą gali aptemdyti diskusijos dėl teisių turėti ginklą. JAV užsienio politikos darbotvarkėje dominuos Sirija ir Iranas.
Islandija
Islandijoje gyvena vos 320 tūkst. gyventojų, bet ieškant radikalių demokratinių reformų 2013-aisiais derėtų atidžiai stebėti šią valstybę. Balandį šalyje vyks parlamento rinkimai ir visiškai nauja politinė jėga sieks įtvirtinti savo pozicijas. Reikjaviko meras, buvęs komikas, Jonas Gnarras patvirtino, kad palaikys partiją „Šveisi ateitis“. Tai nauja partija, kuri susiformavo iš buvusios „Geriausios“ partijos, kuri 2010 metais laimėjo vietos savivaldos rinkimus.
Komiška partijos rinkiminė kampanija žadėjo į Reikjaviko zoologijos sodą atgabenti baltąjį lokį, o viešuosiuose baseinuose nemokamus rankšluosčius. Patekusi į valdžią partija priėmė daug sudėtingų sprendimų ir susilaukė pagyrimo už naujovišką valdymo būdą, kuris apėmė politinių sprendimų priėmimą su internete rengiamų debatų pagalba ar bendravimą su gyventojais „Facebook“ tinkle.
Keli partijos nariai suformavo naują politinę jėgą ir tikisi atgaivinti susidomėjimą nacionaline politika panašiomis priemonėmis. J. Gnarras savo „Facebook“ paskyroje neseniai parašė: „Manau, kad Islandija gali būti puikia laboratorija ateities demokratijai, tiesioginei demokratijai, kur biudžetas priimamas bendru sutarimu.“
Mažai kas prognozuoja, kad per rudenį vyksiančius rinkimus dabartinei šalies kanclerei Angelai Merkel nepavyks išsaugoti savo posto. Kur kas daugiau kalbama apie tai, kas suformuos būsimą vyriausybę, o ne kas jai vadovaus.
Laimėti būsimus rinkimus A. Merkel galėtų sukliudyti nebent visiškas šalies ekonomikos žlugimas. Turint omenyje niūrias kitų metų prognozes tokios galimybės visiškai atmesti nederėtų. Tačiau net ir tuomet daugelis analitikų sutinka, kad vokiečiai vis dar norėtų išlaikyti jau žinomą ir patikimą A. Merkel šalies vadovės poste.
Mario Monti sieks išlaikyti Italijos ministro pirmininko postą, o Silvio Berlusconi vėl ketina grįžti į politiką, tačiau vasario mėnesį vyksiančius rinkimus turėtų laimėti šalies centro kairės Demokratų partija.
„Manau, kad vyriausybę formuos Demokratų partija, o M. Monti bus kviečiamas tapti finansų ministru arba prezidentu“, - teigia Italijos dienraščio „Il Foglio“ redaktoriaus pavaduotojas Claudio Cerasa.
Italijos rinkimų įstatymas leidžia Demokratų partijos lyderiui Pier Luigi Bersani jaustis pakankamai ramiai dėl daugumos žemesniuosiuose parlamento rūmuose, bet iš regionų atstovų formuojamas senatas gali užkirsti jam kelią suformuoti veiksmingą vyriausybę.
2013 metai pagal kinų kalendorių yra gyvatės metai. Kinijoje gyvatė vertinama prieštaringai – vienus atstumia, kitiems žada sėkmę. Ateinančių metų prognozės Kinijai taip pat yra prieštaringos ir nevienareikšmiškos. Valdžiai tęsiant interneto žvalgybą ir kontrolę, interneto vartotojų skaičius šalyje greičiausiai viršis 600 mln.
Ekonomika, Pasaulio banko duomenimis, turėtų augti 8,4 proc., tačiau tuo pat metu augs nerimas dėl aplinkosauginių problemų ir vietos valdžios įsiskolinimų. Valdžia toliau kovos su korupcija bei neatsižvelgs į nuomonių skirtumus.
Kovo mėnesį Kinijos prezidentu oficialiai taps Xi Jinpingas, kuris save pristato kaip žmogišką savo pirmtako Hu Jintao variantą. Tačiau nuolatiniai jo pareiškimai dėl „didžiojo Kinijos tautos atsinaujinimo“ gali reikšti kategorišką nusistatymą užsienio valstybių atžvilgiu, ypač ginčijamose teritorijose Pietų ir Rytų Kinijos jūrose.
