„Greičiausiai tai buvo kažkas, ką jie planavo gana ilgą laiką. Tačiau tai nereiškia, kad sprogimas ant Krymo tilto galėjo paspartinti kai kuriuos jų planus“, – sakė J. Kirby, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Anot jo, tokio masto išpuolio, koks pirmadienį surengtas Ukrainoje, kai į ją Rusija paleido daugiau nei 80 raketų, nebuvo galima suplanuoti per kelias dienas.
Tiesa, J. Kirby nepasakė, ar V. Putinas pagaliau perėjo nuo nesėkmingos karo strategijos prie kampanijos, kuria siekiama pakirsti civilių moralę ir suniokoti Ukrainos miestus bei infrastruktūrą.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad pirmadienį Rusija į Ukrainą paleido 84 sparnuotąsias raketas, praėjus dviem dienoms po to, kai didelis sprogimas apgriovė tiltą, jungiantį Rusiją su Maskvos aneksuotu Krymu.
Tą patį pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisiėmė atsakomybę dėl pirmadienio išpuolių visoje Ukrainoje. V. Putinas sakė, kad smūgiai buvo įvykdyti „tiksliaisiais ginklais infrastruktūros objektams“.
„Rusijos Federacijos gynybos ministerijos teikimu ir pagal Generalinio štabo planą, buvo atliktas didžiulis smūgis su tolimojo nuotolio tiksliaisiais ginklais į Ukrainos energetikos objektus, karinę vadovybę ir ryšius“, – tvirtino V. Putinas.
Rusija griežtu atsaku Ukrainai grasino nuo pat šeštadienio, kai buvo stipriai apgadintas Krymo tiltas, jungiantis Rusiją su Krymu.
